Apie naujų rekordų neišvengiamumą prabilęs A. Veryga: nacionalinio karantino galimybės atmesti nereikėtų

Lietuvoje – dar vienas koronaviruso rekordas. Per praėjusių parą ir vėl registruotas didžiausias naujų COVID-19 atvejų skaičius – 281, mirė dar du žmonės. Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad žodį rekordas jau reikėtų pamiršti ir susitaikyti, jog tokie dideli naujų atvejų skaičiai taps mūsų kasdienybe.

Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (54)

Lrytas.lt

Oct 16, 2020, 1:08 PM, atnaujinta Oct 16, 2020, 3:50 PM

„Šiandien vėl turime didesnį nei anksčiau buvo atvejų skaičių, kurį viešumoje kiekvieną dieną vis girdime vadinant rekordiniu. Matyt, to žodžio rekordinis naudojimą jau reikėtų pamiršti, nes kito varianto, kaip kasdien augantis atvejų skaičius, mes neišvengsime“, – apgailestavo A.Veryga.

Ministras taip pat dar kartą paragino savivaldybes nedelsti ir kuo skubiau imtis priemonių, nes laukimas gali atsisukti prieš jas pačias.

Vis tik labai tikimės, kad tos savivaldybės, kuriose atvejų skaičius yra fiksuojamas didelis, procentas nuo visų tikrintų yra taip pat nemažas, jog jos nedelsdamos imsis priemonių. Noriu dar kartą paraginti savivaldybes nedelsti, nes laukimas tikrai gali atsisukti prieš jas pačias ir tuomet tų priemonių reikės griežtesnių ir sudėtingesnių“, – perspėjo A.Veryga.

A.Veryga: kam kyla klausimų, siūlau patiems apsilankyti ir pažiūrėti

Paklaustas, kokia logika remiantis siekiama apriboti vienų įstaigų, pavyzdžiui, viešojo maitinimo ir pasilinksminimo vietų, darbą, neliečiant kitų įstaigų, kuriose koronavirusinė infekcija galbūt išplitusi labiau, A.Veryga aiškino, kad, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų, tapusių viruso židiniais, darbo laiko ribojimas būtų neįmanomas.

„Tos įstaigos privalo teikti pagalbą pacientams, teikti gydymo paslaugas. Ten yra globos įstaigų pacientai arba gyventojai, todėl ten yra priemonės, kurios seniai yra patvirtintos. Kiekviena gydymo įstaiga žino, ką daryti, jeigu ten vis tik atsiranda užsikrėtęs pacientas ar personalo darbuotojas.

Kai kalbame apie pasilinksminimo vietas, kur žmonės susiburia, logika yra labai nesudėtinga: jeigu kam nors reikia įrodymų, kviesčiau tuos asmenis, kad ir naudojant asmens apsaugos priežiūros priemones, nueiti ir apsilankyti tokioje viešojo maitinimo ar pasilinksminimo įstaigose, ir jūs, manau, įsitikinsite, jog ten atstumų tikrai nesilaikoma.

Manau, kad rasite ten daug žmonių, kurie ir asmens apsaugos priemonių nenaudoja“, – tikino ministras.

Pasiteiravus, ar savivaldybėms nesiimant priemonių, kurias rekomenduoja NVSC ir Sveikatos apsaugos ministerija, pastaroji neturėtų imtis iniciatyvos ir pati įsakyti uždrausti renginius ir pan., A.Veryga pareiškė, kad „valdžia neturi būti botagas ar baudėjas“, o visur reikia ieškoti susitarimo.

„Ar čia turėtų būti toks principas, kad laikomės iki paskutinio, o valdžia turėtų būti kažkoks botagas ir baudėjas, kuris turėtų viską imti ir drausti? Jeigu visi esame pilietiški ir sąmoningi, tai būtų galima nedaryti „Grok Jurgelio“ ir kitų švenčių, kai suprantame, kad situacija yra bloga. Niekam nėra uždrausta atšaukinėti renginius“, – atsakė jis.

Problemų kyla tik su Vilniaus miesto savivaldybe

Pasak ministro, yra ne viena savivaldybė, jau priėmusi sprendimus atšaukti visus masinius renginius, taikyti kitas apsaugos priemones, todėl šiuo pavyzdžiu galėtų sekti ir kitos savivaldybės.

A.Veryga pridūrė, kad kol kas su visomis savivaldybėmis sekasi bendradarbiauti, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybe, kuri kategoriškai atsisako riboti viešojo maitinimo įstaigų bei pasilinksminimo vietų darbo laiką.

„Aš noriu tik priminti mūsų strategiją: taikyti vietines priemones ir tam, kad jos būtų maksimaliai efektingos, mes turime turėti tam tikrą susitarimą su savivaldybėmis ir būti tikri, jog jų institucijos aktyviai bendradarbiaus. Kol kas mums visai neblogai sekėsi.

Galbūt Vilnius tik yra tokia savotiška išimtis, kur bandoma dar pasiginčyti, padiskutuoti. Bet mes tikimės, kad tai nepataps konfliktine priešrinkimine diskusija, o vis tik nugalės racionalus protas ir susitarsime. Turint visas patirtis, mes galime rasti susitarimą, o ne nurodinėti iš galios pozicijos“, – patikino jis.

Ar nesvarsto skelbti karantiną?

Ar atvejų skaičiui augant, Sveikatos apsaugos ministerija, ministras A.Veryga bei Vyriausybė dar nesvarsto apie karantino skelbimą visoje šalyje?

„Dėl nacionalinio karantino kol kas nebuvo diskusijos nei COVID-19 komitete, nei Vyriausybėje. Kol kas yra tik priemonės, taikomos rajonams, regionams, o vienoje savivaldybėje (Raseinių rajono, – aut.past.) yra paskelbtas lokalus karantinas“, – sakė jis.

Tiesa, A.Veryga neatmetė galimybės, kad atvejų skaičiui augant tam tikrose savivaldybėse, jose, kaip ir Raseinių rajone, nedelsiant bus skelbiamas vietinis karantinas.

„Aišku, tokios galimybės visiškai atmesti nereikėtų, kad jis (nacionalinis karantinas, – aut.past.) gali būti. Dėl miestų – viskas priklausys nuo situacijos, nes, jei kuris nors miestas pasieks tokį lygį, kaip buvo su Raseiniais, ten tikrai bus siūloma skelbti karantiną.

Nesvarbu, koks tai bus miestas, ar Vilnius, ar Kaunas, ar kokia kita Lietuvos vieta“, – akcentavo ministras.

Ką žinome apie naujausius atvejus?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) penktadienį pranešė, kad per praėjusią parą registruota 10 įvežtinių atvejų, 54 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios. 177 iš atvejų, kurių aplinkybės yra žinomos, siejami su jau žinomais protrūkiais.

83 nauji atvejai registruoti Kauno apskrityje, 69 – Vilniaus, 38 – Klaipėdos, 34 – Šiaulių, 26 – Telšių, 14 – Marijampolės, devyni – Panevėžio, septyni – Tauragės bei vienas Utenos apskrityse. Plačiau apie naujausius atvejus skaitykite čia.

NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė informavo, kad iš praėjusią parą registruotų koronaviruso atvejų 116 asmenų (41 proc.) pasireiškė koronaviruso simptomai, kiti atvejai – besimptomiai. Su per praėjusią parą užsikrėtusiais asmenimis sąlytį turėjo 700 asmenų.

Epidemiologė skaičiavo, kad 77 proc. vakar užsikrėtusių asmenų, t.y., 217, susirgo dėl bendravimo su asmenimis, kuriems jau buvo patvirtintas koronavirsusas. „Epidemiologinė gera naujiena, kad vis dėlto buvo galima atsekti net 77 proc. užsikrėtimų aplinkybių“, – pasidžiaugė D.Razmuvienė.

D.Razmuvienė apgailestavo, kad 19,5 proc. atvejų grandinė vis dar lieka neatsekta. Anot epidemiologės, šis skaičius Lietuvoje yra daugmaž pastovus: nuo 18 iki 22 proc. „Tai – geras ženklas. Kol kas situacija, didelių epidemiologų pastangų dėka, atsekama. Jei šis procentas laikysis, grėsmės didelės neturėsime, nes virusas liks židiniuose“, – aiškino ji.

Epidemiologė informavo, kad šiuo metu didžiausi židiniai yra slaugos ir globos namuose, ugdymo ir gydymo įstaigose. Anot jos, daugiausiai epidemiologų dėmesio sulaukia Blinstrubiškių globos namai.

„Vakar buvo nuotolinis pokalbis, kurio metu bandoma akcentuoti visas klaidas, kurios padarytos. Žinoma, didelė problema – darbuotojų skaičius ir asmens apsaugos priemonių neteisingas naudojimas“, – pabrėžė D.Razmuvienė.

Palygino Kauną ir Vilnių

Kalbėdama apie Vilniaus ir Kauno apskričių skirtumus, NVSC specialistė priminė, kad pagal vakarykštį koronaviruso sergamumą lyderis buvo Vilnius, o šiandien – Kaunas.

„Daryti išvadas, kur situacija yra geresnė, tikrai per anksti. Dabartiniu metu didžiausią riziką kelia nenustatomas plitimas, kuris nepriklauso nuo apskrities“, – teigė D.Razmuvienė.

Informuodama apie Vilnių, epidemiologė paminėjo didžiausios rizikos taškus sostinėje: podarbinę veiklą, barus, sporto klubus. Kaip didžiausią Kauno apskrities silpnąją vietą, D.Razmuvienė išskyrė Raseinius – šis protrūkis kol kas didžiausias ir vis dar aktyvus.

Epidemiologė pastebėjo, kad židiniai asmens sveikatos priežiūros, slaugos, globos įstaigose lengviau valdomi nei tie, kuriuos sukelti podarbinės veiklos, pavyzdžiui, sporto renginiai. „Tokiu atveju sunkiau suregistruoti visų maršrutus, „sugaudyti“ visus žmones“, – akcentavo D.Razmuvienė.

Anot epidemiologės, šios dienos duomenimis, koronavirusas išplitęs trijuose Kauno klinikų padaliniuose, tačiau, ar jie susiję, pasakyti sunku. „Jei atsirado atvejis, aišku, buvo pažeisti infekcijų kontrolės reikalavimai“, – situaciją komentavo D.Razmuvienė.

Ugdymo įstaigose intensyvėja vidinis infekcijos plitimas

Kalbėdama apie ugdymo įstaigas, epidemiogė teigė, kad šiuo metu registruojami pavieniai tiek mokinių, tiek mokytojų, tiek personalo darbuotojų koronaviruso atvejai.

„Susumavus šiuos nedidelius atvejus, jau turime 212 ugdymo įstaigų, kuriose užregistruoti 522 koronaviruso atvejų. Didžioj idalis sergančiųjų – moksleiviai“, – skaičiavo D.Razmuvienė.

Anot jos, ugdymo įstaigose pastebimas vidinis infekcijos plitimas – 37 ugdymo įstaigose užregistruota daugiau nei 10 susirgusių vaikų, kurie dalyvavo procese, kai laiku nebuvo imtasi tam tikrų priemonių.

Kreipėsi į visuomenę

Nuo liepos mėnesio padažnėjo vaikų iki 19 m. amžiaus sergamumas.

„Jeigu liepos mėnesį buvo 6 proc. susirgusiųjų iki 19 m., tai šiuo metu jaunimo sergamumas siekia 12 proc. Tai susiję su mokslo metų pradžia ir visa tai normalu“, – paaiškino epidemiologė.

Vis dėlto, anot jos, derėtų sunerimti dėl vyresnio amžiaus žmonių. Ji paaiškino, kad jų sergamumo procentas svyruoja nuo 12 iki 18 proc.

„Visa likusi dalis, virš 60 proc., priklauso jauno, darbingo amžiaus žmonės, todėl mes matome, kad sergamumas susijęs su podarbine veikla. Norisi atkreipti dėmesį, kad visuomenė įvertintų asmeninę ir šeimos riziką.

Gerai pagalvokite, ar verta dalyvauti viename ar kitame renginyje. Jei veiksmų nesiima savivaldybė, imkimės mes patys“, – paragino D.Razmuvienė.

Atsakė, kodėl situacija globos namuose pavojingiausia

Į klausimą, kodėl koronavirusas plinta globos namuose, NVSC specialistė atsakė primindama, kad protrūkiai globos namuose buvo registruojami jau pačioje pandemijos pradžioje. Anot D.Razmuvienės, šios vietos turi kelis rizikos faktorius: jose gyvenančių žmonių amžių ir lėtines ligas.

„Tų žmonių lankymas, kai pasibaigė karantinas, buvo leidžiamas. Dabartiniu metu šis lankymas, nors ir ribojamas, bet visgi leidžiamas. Be to, darbuotojai turi podarbinę veiklą, namus ir infekciją gali patys atnešti į globos ar slaugos namus“, – paaiškino D.Razmuvienė.

Ji pridūrė, kad didžiausią riziką kelia faktas, jog tai – uždara patalpa, kurioje gyvena vyresnio žmonės, turintys lėtinių ligų.

Kokia situacija ligoninėse?

Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 199 žmonės, 19 iš jų – reanimacijoje. 80 pacientų reikalingas deguonis, devyniems atliekama plaučių ventiliacija.

Lietuvos ligoninėse iš 17,4 tūkst. lovų šiuo metu užimta 10,9 tūkst., iš 634 reanimacijos lovų užimtos 365. Užimtos yra 190 iš 573 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija, iš 5,5 tūkst. lovų su deguonimi užimtos 2036.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.