Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) antradienį pranešė, kad iš naujausių atvejų 108 registruoti Vilniaus, 104 – Kauno bei 90 – Šiaulių apskrityse. Taip pat 52 atvejai fiksuoti Klaipėdos, 15 – Panevėžio, po 12 – Telšių ir Tauragės, 10 Marijampolės, devyni Alytaus ir vienas Utenos apskrityse.
NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė informavo, kad iš vakar dieną užregistruotų 413 koronaviruso atvejų apie 40 proc. buvo besimptomiai, 60 proc. – simptominiai.
Iš visų per praėjusią parą patvirtintų užsikrėtusiųjų šiuo metu atlikta 319 atvejų epidemiologinė diagnostika. Dauguma jų – 253 atvejai – užsikrėtė po kontakto su žinomu sergančiuoju, 66 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios. Plačiau apie naujausius atvejus skaitykite čia.
A.Veryga: esame labai sudėtingoje situacijoje
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nebeslepia, kad esame labai sudėtingoje situacijoje ir bene pusė pasaulyje fiksuojamų koronaviruso atvejų yra būtent Europos Sąjungos (ES) šalyse.
„Tikrai esame labai sudėtingoje situacijoje. Turime dabar jau neabejotinai eksponentinį atvejų augimą. Tai jau jokios abejonės nekelia. Jis iš esmės yra labai panašus į tai, ką stebime visoje ES. Vadinamajame senajame žemyne yra nustatoma apie pusė koronaviruso atvejų, žvelgiant į visą pasaulį.
Tikrai esame sudėtingoje situacijoje. Jeigu iki šiol dar buvo abejojančių, ar virusas grįš, ar jis tikras, ar ne, tai tokių tikrai turėtų nelikti“, – perspėjo A.Veryga.
Ministras sakė kartais pats paskaitantis komentarus socialiniuose tinkluose ir matantis, kad dalis žmonių esą juokiasi iš jo raginimų saugotis koronaviruso, todėl dar kartą kreipėsi į juos. „Dar kartą noriu pakartoti – Lietuvoje atvejų augimas yra eksponentinis, liga plinta labai greitai, kiekvienas susibūrimas yra pavojingas, jis kelia grėsmę“, – pabrėžė A.Veryga.
„Norėjome daugiau „feelingo“, turime daugiau koronaviruso“
Sveikatos apsaugos ministras vėl įgėlė Vilniaus miesto savivaldybei, tvirtindamas, kad ji „nuolat ieško būdų, kaip apeiti reikalavimus ir rekomendacijas“.
„Vėliau, pamačius, kad situacija yra bloga, puola kaltinti ministeriją dėl neva neatsekamų kontaktų ir panašių dalykų. Aš puikiai prisimenu administracijos direktoriaus pasisakymus, kad nereikia čia nieko riboti ir reikia labai preciziškai taikyti priemones. Tai turime dabar rezultatą tų „precizinių“ priemonių“, – teigė A.Veryga.
Anot ministro, naktinėse pasilinksminimo vietose saugumo priemonių nėra laikomasi.
„Dar kartą galiu pasikartoti, kad man rytais tenka anksti važiuoti į darbą ir puikiai matydavau, kas vykdavo šalia naktinių klubų, kur žmonės skirstydavosi, jokios aliuzijos į nustatytus reikalavimus nebuvo ir negalėjo būti. Tai, kaip žmonės ten elgdavosi, keista būtų, jei situacija Vilniuje nebūtų pablogėjusi. Kaip norėjome, taip ir turime“, – sakė jis.
„Norėjome laisvės, gal perfrazuojant kai kuriuos politikus, daugiau „feelingo“, tai dabar turime daugiau koronaviruso“, – pridūrė jis.
A.Veryga: prie kiekvieno policininko nepastatysime
Lietuvoje sparčiai plintant koronavirusui, Vyriausybė pirmadienį paskelbė apie naujus ribojimus – artimiausiomis dienomis numatoma apriboti susibūrimus, sporto varžybos turės vykti be žiūrovų, o savivaldybėse, kur įvedamas karantinas, bus privalomas kaukių dėvėjimas visose viešose vietose.
A.Veryga pranešė, kad trečiadienį Vyriausybei siūlys uždrausti renginius ir susibūrimus. Jei ministrų kabinetas pritars, į profesionalias sporto rungtynes nebebūtų įleidžiami žiūrovai. Šie draudimai įsigaliotų nuo penktadienio.
„Kalbant dėl griežtesnių priemonių – be abejo, jei bus toks poreikis, jei liga ir toliau plis, jei nesuveiks karantino priemonės, kurios jau yra pritaikytos dalyje savivaldybių, Vyriausybė spręs dėl griežtesnių priemonių. Bet noriu akcentuoti dar vieną dalyką – mes nesilaikome ir tų priemonių, kurios jau priimtos.
Juk buvo priimtos priemonės dėl renginių, dėl atstumų, kaukių dėvėjimo. Gal yra pats laikas susiimti, nes prie kiekvieno policininko nepastatysime. Net ir priėmus super griežtas priemones, viskas priklausys nuo to, visuomenė laikysis jų ar ne“, – kalbėjo ministras.
Kokia situacija šalies gydymo įstaigose?
Santaros klinikų atstovai antradienį kreipėsi su pagalbos šauksmu – sparčiai daugėjant koronavirusu užsikrėtusiųjų pacientų klinikose padėtis tampa kritinė ir nedelsiant būtina pasitelkti kitas ligonines.
„Šiandien, galima sakyti, kritiška situacija su pacientais, nes mūsų jau viršija 70 procentų, pasiekėme 80 procentų lovų užimtumą. L korpuse infekciniame skyriuje dedikuotų liko 5 lovos, tai praktiškai jas šiandieną tikrai užimsime, žiūrint į situaciją, kuri pastarosiomis dienomis vyksta“, – sakė Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
„Tai turime būtinai turėti atraminių ligoninių požiūrį ir atraminių ligoninių lovas, kadangi esant tokiai situacijai per keletą dienų jų tikrai pristigs“, – pridūrė ji. Iš viso klinikose yra 102 lovos, skirtos COVID-19 pacientams gydyti.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš beveik 17,3 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 10,4 tūkstančių. Reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė: 368 iš 656 esamų. Iš 597 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos yra 196, iš 6,2 tūkst. lovų su deguonimi užimta apie 2 tūkstančius.
Tiesa, A.Veryga patikino, kad COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičius išplėstas nuo 400 iki 663, tačiau pusė jų jau šiuo metu yra užimtos. „Šiuo metu kovidiniams pacientams skirtų ligoninių lovų skaičius jau yra išplėstas nuo anksčiau buvusių 400 iki 663 ir iš šitų lovų apie 50 procentų jau yra ir šiuo metu užimta“, – sakė ministras.
Pasak jo, vien per savaitgalį ligoninėse atsidūrė 60 naujų užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija. „Tai reiškia, skaičius pakankamai greitai auga, įstaigoms tikrai yra didelis iššūkis lovas pertvarkyti, pritaikyti kovidiniams pacientams“, – akcentavo A.Veryga.
A.Veryga teigia, kad situaciją dėl papildomų lovų koronavirusu užsikrėtusiems pacientams apsunkina ir tai, kad Lietuvoje ligoninių modelis yra decentralizuotas. „Lietuvoje ligoninių modelis yra praktiškai visiškai decentralizuotas, didžiosios dalies gydymo įstaigų steigėjai yra savivaldybės ir nėra taip paprasta pasitelkti naujas lovas ir perorganizuoti darbą ten. Viskas labai priklauso nuo įstaigų geranoriškumo, nuo steigėjų“, – sakė jis.
Ministras taip pat ragino Vilniaus savivaldybę, kurioje COVID-19 pacientams skirtų lovų sparčiai mažėja, kuo greičiau bendradarbiauti su organizuojančia ligonine Santaros klinikomis ir ieškoti sprendimų, kur galima įsteigti papildomas lovas.
„Girdime tam tikrus nerimo ženklus iš Vilniaus. Noriu pakviesti savivaldybę aktyviai bendradarbiauti su organizuojančia ligonine, t.y. su Santaros klinikomis ir nedelsiant kartu spręsti klausimus dėl papildomų lovų įsteigimo ir išplėtimo“, – ragino jis.
Asmens sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose virusas plinta vis labiau
Kalbėdama apie gydymo įstaigas, NVSC epidemiologė D.Razmuvienė skaičiavo, kad nuo pandemijos pradžios užregistruoti 1130 susirgimo atvejų medikams, o vis dar serga 555 asmenys. Per rugsėjo-spalio mėnesius užregistruoti 711 susirgusių medikų.
Anot D.Razmuvienės, tai siejama su protrūkiais gydymo ir slaugos įstaigose.
Kalbėdama apie ugdymo įstaigas, D.Razmuvienė informavo, kad per vakar dieną užregistruoti 42 atvejai ugdymo įstaigose. Iš viso, nuo rugsėjo 1 d., užfiksuota 1111 koronaviruso atvejų vaikų ir ugdymo įstaigų personalo tarpe.
„Kaip matome, tie skaičiai didėja. Mokyklų skaičius, kurias pasiekė koronavirusas, taip pat auga“, – sakė D.Razmuvienė, pabrėždama, kad daugėja ugdymo įstaigų, kuriose vyksta vidinis plitimas. Šiuo metu jų skaičiuojama apie 50.
Kariuomenės dėka „pavys uodegą“
D.Razmuvienė paaiškino, kad šiuo metu neištirtų atvejų nėra daug, nes nuo šeštadienio prie tyrimų prisideda ir Lietuvos kariuomenė. Anot jos, kariuomenė padeda pasivyti skaičius, taip pat pranešama, kad prie pajėgų ruošiasi prisidėti kitos organizacijos.
„Ateinančią savaitę, jei vėl neužgrius skaičiai, manau, kad gebėsime prisivyti neištirtus atvejus“, – teigė epidemiologė.
Paaiškino, kodėl miršta jaunesnio amžiaus asmenys
Kalbėdama apie mirties atvejus, NVSC epidemiolgė paaiškino, kad pastaruoju metu didžioji dalis sergančiųjų – jaunesnio amžiaus. Anot jos, spalio mėnesį 96-97 proc. sergančiųjų amžius buvo iki 65 m. Epidemiologė spėliojo, kad mirties atvejai, kuomet mirusiųjų amžius – 50-60 m., gali sietis su lėtinėmis ligomis.
„Galbūt tie žmonės ilgiau gydėsi namuose, kreipėsį į gydmo įstaigas vėliau. Liga jau galėjo būti pažengusi į priekį, todėl juos ištiko mirtis“, – paaiškino D.Razmuvienė.
Paaiškino, kaip derėtų paminėti Vėlines
Prakalbusi apie ilgąjį savaitgalį, D.Razmuvienė priminė, kad Vėlinių savaitgalis yra skirtas lankyti mirusiems, o ne susitikimams. „Susibūrimas su draugais, kaimynais, pažįstamais tikrai turėtų būti atidėtas“, – akcentavo NVSC epidemiolgė.
Ji aiškino, kad ilgai nesimatę žmonės linkę glebėsčiuotis, artimai bendrauja, eina pasisėdėti, o tai kelia didesnę susirgimo riziką.
„Jei galima, šį savaitgalį asmenys, kurie yra vyresnio amžiaus, kurie turi lėtines ligas, tegul lieka namie ir mirusiuosius aplanko vėliau. Tas laikas tikrai bus ramesnis, o dabar situacija nėra palanki“, – paragino D.Razmuvienė.
Daugėja sunkių ligonių
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 342 žmonės, 32 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 133 pacientai, dar 15 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 11 tūkst. 362 asmenys, 6844 – tebeserga, 4329 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 141 žmogus, dėl kitų priežasčių – 48.
