Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, nauji COVID-19 ligos atvejai nustatyti visose šalies apskrityse, daugiausia – Kauno. Čia registruotas 181 naujas užsikrėtimas koronavirusu.
Taip pat 129 nauji atvejai nustatyti Klaipėdos, 128 – Vilniaus, 80 – Šiaulių, 78 – Telšių apskrityse, 38 – Tauragės, 37 – Panevėžio, 31 – Marijampolės, 21 – Alytaus ir 12 – Utenos apskrityse. NVSC teigimu, iš 735 naujų ligos atvejų 138 žmonių užsikrėtimo aplinkybių išaiškinti nepavyko. koronavirusas-lietuvoje-naujiems-atvejams-pasiekus-beveik-tukstanti-specialistu-zinia-16907972/"="">koronavirusas-lietuvoje-naujiems-atvejams-pasiekus-beveik-tukstanti-specialistu-zinia-16907972/"" target="_blank">Plačiau apie naujausius atvejus skaitykite čia.
A.Veryga: neabejotinai Lietuva bus raudonų šalių sąraše
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga informavo, kad pagal dabartinius rodiklius Lietuva neabejotinai atsidurs raudonųjų šalių sąraše. Jis būna peržiūrimas kiekvieną penktadienį.
„Situacija ir toliau tikrai išlieka labai sudėtinga. Mūsų rodikliai, jei bendrai kalbėtume apie viruso plitimą, negerėja. Jie ir toliau yra blogėjantys. Galiu dar kartą pakartoti, kad turime eksponentinį augimą ir neabejotinai Lietuva bus raudonų šalių sąraše pagal savo sveikatos ir viruso plitimo rodiklius“, – pranešė ministras.
Primename, kad praėjusią savaitę įsigaliojo naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas. Lietuva tuomet buvo patekusi į geltonąją zoną.
Raudonos spalvos grupėje yra šalys, kuriose sergamumas yra 50 ar daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų ir teigiamų tyrimų dalis 4 ir daugiau proc. arba sergamumas yra didesnis nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų.
Neatmeta nacionalinio karantino galimybės
Klausiamas, ar yra tikimybė, kad kai kurios iš karantinuotų savivaldybių iš karantino režimo išsilaisvintų anksčiau, A.Veryga tam jokių galimybių tikino nematantis ir netgi žadėjo į raudonąjį sąrašą įtraukti dar daugiau savivaldybių. Pasak ministro, kasdien matysime vis labiau raudonuojančią Lietuvą.
„Dėl savivaldybių, kad būtų anksčiau nutrauktas karantinas, manau jokių tikimybių ir galimybių, nes situacija ne tik negerėjanti, bet ji yra dar ir blogėjanti. Tikrai daugiau savivaldybių pateks į raudonųjų savivaldybių sąrašą, nei buvo praėjusią savaitę.
Mes matysime vis labiau raudoną ir raudoną Lietuvos žemėlapį. Tos priemonės, kurios yra pritaikytos dabar arba jau veikia, jos tikrai per dieną rezultato neduoda, užtrunka dažnai ir dvi savaites. Susigadinti viską galime labai greitai, o pataisyti po to viską užtrunka ganėtinai ilgiau“, – perspėjo A.Veryga.
Ministras prakalbo ir apie nacionalinio karantino galimybę: „Tikrai neatmesčiau tokios galimybės, kad gali būti ir nacionalinis karantinas paskelbtas, nes, kaip jūs teisingai ir sakote, vis mažesnis ir mažesnis skaičius savivaldybių yra geltonoje arba žalioje zonoje. Bet dėl to turėtų apsispręsti Vyriausybė. Tikrai už ją negalėčiau pasakyti.“
Šiuo metu lokalūs karantinai įvesti 21 šalies savivaldybėje. Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Ministras kol kas neatskleidė, kokios savivaldybės gali būti įtrauktos į raudonąją zoną. Plačiau apie lokalius karantinus ir juose taikomus ribojimus skaitykite čia.
Prašo kantrybės dėl karštosios linijos ir NVSC užimtumo
A.Verygos teigimu, su kasdien vis augančiu užkrato atvejų skaičiumi susiję daugybė problemų, tarp kurių – ir atsakingų institucijų darbo krūviai. Ministras kreipėsi į gyventojus, prašydamas kantrybės, jei kartais nepavyksta iš karto prisiskambinti karštąja linija arba susisiekti su NVSC specialistais.
„Su tuo yra susijusi visa eilė pačių įvairiausių problemų, apie kurias pastaruoju metu yra daug diskutuojama. Taip greitai augantis atvejų skaičiu, žinoma, sukelia daugybę problemų institucijoms, kurioms tenka tie konsultuoti gyventojus, tiek tirti židinius, tiek nustatinėti atvejus. Tai tikrai ne pirmą dieną girdime, kad nėra lengva prisiskambinti į karštąją liniją.
Vis tik norėčiau paprašyti kantrybės, techninių sprendimų yra ieškoma. Yra paprašyta pagalbos ir iš karo medicinos tarnybos. Tikėkimės, kad pavyks tai padaryti, nors ir pačioje kariuomenėje yra iššūkiu. Ir atvejai nustatomi, ir jiems tenka nemažai užduočių“, – kalbėjo A.Veryga.
Anot ministro, ketvirtadienį susitikę specialistai peržiūrėjo ir NVSC darbo krūvius bei nusprendė juos palengvinti nuimant naštą nuo procesų, kurie šiuo metu nėra svarbūs: „Yra sutarta dėl kai kurių darbų, kurie leistų palengvinti jiems darbą arba nuimti kai kuriuos galbūt nereikalingus procesus, kurie šiuo metu yra praradę svarbą.“
Kartu ministras paragino gyventojus neskambinti karštąją koronaviruso liniją dėl pakartotinio COVID-19 testo, nes įrodyti pasveikimui jo nereikia. Jis pažymi, kad šeimos gydytojas gali konstatuoti, jog žmogus pasveiko ir leisti jam grįžti į darbą praėjus 10 dienų, jei buvo sergama lengva ar vidutine ligos forma.
Kreipimąsis dėl ilgojo savaitgalio
Sveikatos apsaugos ministras kreipėsi į tautiečius ir dėl artėjančio ilgojo savaitgalio, prašydamas atidėti kapų lankymą, o, jei vis tik vykstama į kapines, nepriklausomai, savivaldybė yra žalioje ar raudonoje zonoje, joje dėvėti veido apsaugos priemones ir laikytis kitų nurodymų.
„Kalbant apie tą mūsų sudėtingą ir negerėjančią situaciją, tai yra prašymas dėl Vėlinių ir Visų šventųjų dienų, t.y. dėl mūsų artėjančio ilgojo savaitgalio. Tai yra laikas, kada įprastai keliaudavome į tėviškes, vietas, kur yra palaidoti mūsų artimieji, lankydavome jų kapines ir tokiu būdu juos prisimindavome ir pagerbdavome.
Prašymas būtų šiemet tikrai pergalvoti būtinybę ten vykti ir, jeigu yra tokia galimybė, atidėti kelionę į artimųjų kapus. Ypatingai tiems asmenims, kurie yra rizikos grupėje, t.y. vyresni asmenys arba sergantys lėtinėmis ligomis, tai tiems asmenims primygtinai nerekomenduotina niekur vykti.
Jeigu jau bus vis tik vykstama, tai nepriklausomai nuo to, ar savivaldybėje yra paskelbtas karantinas, ar ne, venkite ten artimo kontakto su asmenimis, su kuriais nebendraujate kasdien, nedirbate, negyvenate, kas tai nebūtų, jūsų giminaičiai ar kiti asmenys.
Visą laiką būnant lauke reikėtų dėvėti kaukę ir saugotis, nepriklausomai nuo to, yra savivaldybėje paskelbtas karantinas ar ne. Kuo mažiau bendrausite, sėkmingiau laikysitės atstumų ir kitų priemonių, tuo mažiau kitą savaitę galėsime kalbėti apie naujus skaičius“, – ragino A.Veryga.
Pasiteiravus, ar kitą savaitę Vyriausybės ekstremalių situacijų komitete bus svarstomos naujos koronaviruso užkardymo priemonės, ministras tikino kol kas nieko konkretaus negalintis pasakyti, tačiau jis neatmetė galimybės dėl naujų ribojimų, susijusių su susibūrimais.
„Bet tikrai neatmesčiau galimybės, kad bus siūlomos papildomos. Jos, matyt, bus labiausiai susijusios, jeigu bus tokios, su vietomis, kur žmonės susiburia ir kurios nėra gal būtinos gyvenimui“, – pabrėžė jis.
Savaitgalį dalis mobiliųjų punktų gali neveikti?
A.Veryga taip pat pranešė, kad kai kurios savivaldybės savaitgalį planuoja neaptarnauti gyventojų mobiliuosiuose koronaviruso tyrimo punktuose. Tiesa, jis paragino tokį sprendimą pergalvoti ir galimybę išsitirti sudaryti.
„Iš tiesų šiandien ryte išgirdome iš 1808, kad kai kuriuose punktuose, kai kuriose savivaldybėse, savaitgalį nėra duota laikų registracijai, tai reiškia, kad mobilieji punktai neveiks.
Tai tikrai nėra mūsų sprendimai, tai yra savivaldybių sprendimai ir aš vis tik raginčiau savivaldybes pergalvoti šiuos sprendimus ir pasistengti, kad mobilieji punktai veiktų“, – sakė ministras.
D.Razmuvienė: koronavirusas sparčiai plinta visoje šalyje
NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė informavo, kad nebėra nei vienos apskrities, kurioje būtų registruojami pavieniai atvejai. „Visur, net ir Uteno apskrityje, kur buvo registruojami 1-2 atvejai, vakar dieną registruota net 12 užsikrėtimo atvejų“, – konstatavo epidemiologė.
D.Razmuvienė teigė, kad iš vakar dieną užregistruotų 735 koronaviruso atvejų 50 proc. buvo besimptomiai, 50 proc. – simptominiai.
Kalbėdama apie gydymo įstaigas, NVSC epidemiologė informavo, kad nuo pandemijos pradžios užregistruoti 1325 susirgimo atvejų medikams, o vis dar serga 721 asmenys. Per rugsėjo-spalio mėnesius užregistruoti 906 susirgusių medikų.
Änot D.Razmuvienės, išskirti karščiausius gydymo įstaigų protrūkio taškus būtų itin sunku, nes atvejai registruojami visoje Lietuvoje.
„Šviežiausias židinys – Plungės rajone, Stonaičių socialinės globos namuose. Tokia vieta – socialinės globos namai – turi didžiausią riziką. Kalbant apie šį atvejį, yra hipotezė, kad užkrėtimas buvo siejamas su vieno darbuotojo šeimos švente. Virusas iš šventės buvo įneštas į šiuos slaugos namus“, – pranešė epidemiologė.
Koronaviruso situacija šalies ugdymo įstaigose verčia sunerimti
Kalbėdama apie ugdymo įstaigas, D.Razmuvienė skaičiavo, kad per vakar dieną užregistruoti 30 atvejų ugdymo įstaigose. Iš viso, nuo rugsėjo 1 d., užfiksuota 1307 koronaviruso atvejai vaikų ir ugdymo įstaigų personalo tarpe. Aukštosiose mokyklose nuo rugsėjo 1 d. patvirtinti 225 koronaviruso atvejai.
Epidemiologė priminė, kad dažniausiai serga jauni asmenys ir sergančiuosiuos suskirstė į tris kategorijas. Anot jos, sergančiųjų iki 35-erių metų šiuo metu yra 37 proc., nuo 36 iki 60 m. – 45 proc., vyresni sergantys asmenys sudaro 18 proc. „Jei paimsime dar vyresnį amžių, 70-80 m., šis procentas žymiai sumažėja“ – paaiškino D.Razmuvienė.
Paaiškino, kodėl kaukes reikia dėvėti ir lauke
Paklausta, kodėl svarbu kaukes dėvėti lauke, ypač kalbant apie Vėlinių savaitgalį, D.Razmuvienė kalbėjo, kad žmonės kapus lankys ne tik savo mieste, o kapinėse, ir, neabejotinai, kontaktuos su kitais asmenimis – kalbėsis, glėbesčiuosis ir apsikabins.
„Kaukė šiuo atveju bus reikalinga ir lauke. Reikėtų nepamiršti ir atstumo išlaikymo. Tas bendravimas turėtų būti labai trumpas: geriausia, pasisveikinant iš tolo“, – patarė epidemiolgė, pridurdama, kad lietuviams per Vėlines būdinga susirinkti su artimais žmonėmis. Anot jos, tokių pasisėdėjimų tikrai nereikėtų rengti.
Neramina visuomenės požiūris
„Jei prieš gerą savaitę buvo galima pasakyti, kad labiausiai nerima židiniai, šiuo metu labiausiai gąsdina visuomenės požiūris į šią situaciją“, – akcentavo D.Razmuvienė.
NVSC atstovės teigimu, neverta abejoti, kad virusas egzistuoja. „Mes virusui leidome apsigyventi ir šiuo metu kasdien kartojame, kad reikia būti saugiems ir saugoti save. Laikykimės tų paprastų trijų taisyklių: teisingai nešiokime asmens apsaugos priemones, laikykimės atstumo ir laiko ekspozicijos. Kitu atvejai medikai mūsų neišgelbės“, – ragino ji.
Epidemiologė priminė, kad šiuo metu viruso grėsmė egzistuoja visur, todėl paskatino gerbti vieniems kitus ir laikytis taisyklių.
Kokia situacija ligoninėse?
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydoma 415 žmonių, 35 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 176 pacientai, 22 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš beveik 17 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 10 tūkstančių. Reanimacijos lovų užimta daugiau nei pusė: 366 iš 637 esamų. Iš 572 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimta yra 191, iš 6,1 tūkst. lovų su deguonimi užimta apie 1,9 tūkstančio.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė 13 tūkst. 823 asmenys, 8918 – tebeserga, 4691 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 157 žmonės. Dėl kitų priežasčių mirė 57 užsikrėtusieji.
