Svarbi ne tik užsikrėtimo virusu rizika, bet ir kokią grėsmę liga kelia mano sveikatai? Kokia tikimybė atsidurti ligoninėje ar netgi mirti?
Susipažinkite su Emilija, Irena ir Jonu: trimis žmonėmis, kurie nerimauja dėl skirtingų dalykų. Supratę, kaip pandemija pakeitė jų gyvenimą, kiekvienas iš mūsų geriau įsisąmoninsime, kokie pavojai gresia mums ir kokias rizikas keliame aplinkiniams.
Emilija, 21 m., studentė. Didelė užsikrėtimo ir platinimo rizika, maža tikimybė susirgti sunkiai
Emilija gyvena studentų bendrabutyje Kaune. Tame pačiame kambaryje kartu su ja mokosi ir miega dar dvi kambariokės. Mergina mėgsta bendrauti, susitikti su draugais. Tikimybė jai užsikrėsti koronavirusu stipriai priklauso nuo to, kaip intensyviai jos bendrauja su pašaliniais asmenimis, ar išlaiko saugų atstumą nuo kitų. Taip yra todėl, kad koronavirusas perduodamas artimo kontakto metu. Asmuo gali platinti virusą ir nejausti jokių ligos simptomų.
Emilija serga astma, bet liga kontroliuojama ir ji nebūtinai susirgs sunkiai, jeigu užsikrės COVID-19. Daugumai jaunų žmonių pasireiškia tik silpni simptomai arba jie ligos nejaučia iš viso. Tačiau dalis jaunų, puikios sveikatos žmonių gali sunkiai susirgti ar net mirti. Kitai daliai gali išsivystyti ilgalaikės komplikacjos.
Net ir persirgę koronavirusu nebūtinai įgyja imunitetą. Oksfordo universiteto tyrėjai praėjusią savaitę pranešė, kad koronavirusu užsikrėtę asmenys greičiausiai nesusirgs COVID-19 dar mažiausiai šešis mėnesius, tačiau tai nėra šimtaprocentinė garantija. Todėl išlieka tikimybė, kad jie ir vėl susirgs, toliau platins virusą.
Irena, 52 m., slaugytoja, Didelė užsikrėtimo ir platinimo rizika, vidutinė tikimybė susirgti sunkiai
Irena nepilnu etatu dirba vienoje sostinės ligoninių, naudojasi viešojo transporto paslaugomis, laisvadieniais prižiūri anūkus. Ji gyvena su savo vyru Zigmu – taksi vairuotoju.
Irenos darbdavys ėmėsi priemonių rizikai darbe sumažinti. Ji ir Zigmas abu dirba darbus, kurie reikalauja kontakto su kitais žmonėmis. Tai ir vaikų priežiūra padidina jų šansus užsikrėsti koronavirusu.
Irena jaudinasi ne tik dėl savęs. Ji taip pat nerimauja, kad pati to nenujausdma gali užkrėsti savo pacientus, kolegas, šeimos narius. Paprastų taisyklių, tokių kaip dažnas rankų plovimas, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, laikymasis gali nutraukti viruso plitimo grandinę.
Jonas, 75 m., pensininkas, buvęs mokytojas. Maža užsikrėtimo ir platinimo rizika, didelė tikimybė susirgti sunkiai
Jonas gyvena sodyboje Šiaulių rajone. Į miestą vyriškis nevažinėja, vieną ar du kartus per savaitę jį aplanko sūnus. Pavasarį, per pirmąją viruso bangą, jis beveik nėjo iš namų. Dabar jaučiasi ramiau, bet susibūrimo vietų vengia. Jeigu kažko pritrūksta namie, Jonas miestelio parduotuvėje apsilanko anksti ryte.
Vyras turi viršsvorio, jį vargina širdies sveikatos problemos. Dėl gretutinių ligų ir savo amžiaus Jonas yra priskiriamas didelės rizikos žmonių grupei. Didesnis pavojus jam kyla ir dėl lyties – vyrai COVID-19 serga dažniau ir sunkiau.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, didžioji dalis mirusių nuo COVID-19 per pastarąsias dvi savaites, buvo vyresni nei 70-ies, didesnė dalis jų buvo jau perkopę 80. Mirusieji užsikrėtė gydymo ir slaugos įstaigose, namuose, nuo artimųjų.
Jonas turėtų rūpintis ne dėl koronaviruso. Dėl amžiaus rimtų sveikatos problemų sukeltų ir gripas. Žmonės gali sirgti abejomis ligomis vienu metu.
Deja, kuo labiau Jonas užsidaro namie, tuo didesniu rizikos faktoriumi tampa psichologinės problemos, vienišumo jausmas, negalint pamatyti savo draugų ir šeimos. Todėl Jonas šiemet daugiau naudojasi kompiuteriu. Tam, kad ryšį palaikyti būtų lengviau, sūnus jam nupirko išmanųjį telefoną.
Parengta pagal BBC
