Per ketvirtadienį mirė 22 pacientai. Koronavirusas jau pareikalavo 471 gyvybės. Dar 19 pacientų sirgo koronavirusu, bet mirė dėl kitų priežasčių. Tokių atvejų Lietuvoje – 213.
Per praėjusią parą pasveiko 859 žmonės. Iš viso pasveikusių šalyje – 13 514.
Per ketvirtadienį ištirti 12 054 ėminiai.
Iš viso Lietuvoje ištirti 1 224 738 ėminiai.
Ligoninėse gydomi 1776 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 917 pacientų, 81 asmeniui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų 8 919 iš 16 tūkst. 688.
Iš 666 reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė – 371. Iš 613 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 225, iš 6 233 lovų su deguonimi užimta 2 251.
Daugiausia mirčių nuo COVID-19 registruota Kauno apskrityje
Per praėjusią parą daugiau mirčių nuo COVID-19 registruota Kauno apskrityje, beveik visi mirusieji priklausė rizikos grupei, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.
Gydymo įstaigos NVSC informavo apie 22 mirtis per praėjusią parą.
„Daugiausia – penki – mirties atvejai registruoti Kauno apskrityje, po keturis registravome Vilniaus ir Tauragės apskrityse, tris – Šiaulių, po du – Klaipėdos ir Telšių apskrityse bei po vieną Marijampolės ir Utenos apskrityse“, – penktadienį pranešė NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Anot jos, vienuolika mirusių asmenų priklausė 80–89 metų grupei.
„Jau įprasta ir labai aiškiai statistikoje matome, kad didžiausias mirštamumas fiksuojamas būtent šitoje amžiaus grupėje“, – tvirtino J. Petravičienė.
Šeši mirusieji buvo 70–79 metų, trys – 60-69 metų, vienas asmuo buvo vyresnis nei 100 metų.
„Turime vieną asmenį, kuris pagal amžių nepriklausė rizikos grupei, tai yra buvo jaunesnis nei 60 metų“, – teigė NVSC atstovė.
Skelbia apie naujus protrūkius
Iš 2339 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų 595 registruoti Vilniaus apskrityje. Kauno apskrityje nustatyta 470 naujų užsikrėtimų, Klaipėdos – 299, Šiaulių – 266, Panevėžio – 203, Marijampolės – 167.
Dar 91 infekcijos atvejis patvirtintas Alytaus, 85 – Tauragės, 78 –Telšių ir 74 – Utenos apskrityse.
11 atvejų kol kas nepriskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.
Anot NVSC, šiuo metu atlikta 1044 atvejų epidemiologinė diagnostika, likusių – atliekama penktadienį.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruota 225.
Ketvirtadienį registruoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Kauno klinikų padaliniuose, LSMU Kauno ligoninėje, Kėdainių ligoninėje, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, Šilutės ligoninėje, Švėkšnos saugų vaikų globos namų šeimynoje „Gilė“. Taip pat toliau fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiu Šakių ligoninėje, Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje, Tauragės, Šilalės ligoninėse, teigia NVSC.
Be to, praėjusią parą, epidemiologų vertinimu, patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiu Kazlų Rūdos ligoninėje, kur per pastarąsias dienas iš viso registruoti 24 infekcijos atvejai, iš jų 22 – Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje.
Taip pat praėjusią parą registruoti koronaviruso atvejai, siejami su protrūkiu Kazlų Rūdos socialinės paramos centre, čia iš viso šiuo metu patvirtinta 19 infekcijos atvejų.
Šilalės rajone esančiuose Kvėdarnos parapijos senelių globos namuose praėjusią parą patvirtinta 11 koronaviruso atvejų – susirgo dešimt gyventojų ir vienas darbuotojas.
Telšių rajone įsikūrusiuose Dūseikių socialinės globos namuose praėjusią registruoti aštuoni koronavirusinės infekcijos atvejai. Visi asmenys yra šių namų gyventojai.
Taip pat praėjusią parą 29 COVID-19 ligos atvejai patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Iš viso registruotas 51 su šiuo židiniu susijęs atvejis.
Naujas protrūkis registruotas Pakruojo rajone veikiančiuose Linkuvos socialinės globos namuose – patvirtini aštuoni susirgimai, COVID-19 diagnozuotas šešiems darbuotojams ir dviem įstaigos globotiniams.
Taip pat naujas protrūkis fiksuotas Radviliškio pagalbos šeimai centre, infekcija patvirtinta keturiems centro lankytojams.
Naujas protrūkis registruotas Jonavos rajone veikiančiame audinių ūkyje, kur COVID-19 infekcija praėjusią parą patvirtinta dviem šio ūkio darbuotojams. Iš viso šiuo metu registruoti trys susiję koronaviruso atvejai.
Karantino rezultatai
„Darbo aplinkoje sąlytį turėjo penki asmenys, asmeninėje aplinkoje – trys. Visi jie yra izoliuoti“, – sakė įstaigos atstovė Justina Petravičienė.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė ketvirtadienį apžvelgė karantino rezultatus. „Specialistų manymu, to eksponentinio augimo, tai yra atvejų dvigubėjimo neturime, kaip turėjome prieš tai. Tai yra geras ženklas“, – džiaugėsi G.Gargasienė.
Pasak jos, vis dar kylanti susirgimų kreivė – pasekmė atsipalaidavimo, kuris jaustas dar iki karantino.
„Noriu pabrėžti, kad terminas karantinas reiškia 40 dienų, kai galime tikėtis kažkokio rezultato, efekto esminio. Taigi šiandien Lietuva gyvena 20-ą karatino dieną. Todėl šios savaitės pabaigoje galime tikėtis lūžio, bet vertinti karantino rezultatus dar nėra pats tinkamiausias laikas“, – sakė specialistė.
G.Gargasienė taip pat atkreipė dėmesį, kad protrūkiai nebefiksuojami laisvalaikio leidimo vietose. „Labai panašu, kad, norint išvengti didesnio karantino griežtinimų artėjančių švenčių proga, reikia visiems prisiminti, jog kiekvienas žmogus savo veiksmais neša atsakomybę už tai“, – sakė NVSC specialistė.
Švelninimo siūlo nelaukti
Laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsitikinimu, net jei savaitgalį būtų lūžis į gerąją pusę, kitą trečiadienį Vyriausybėje neturėtų būti svarstomi jokie karantino švelninimai, nes tam, anot jo, kol kas nėra jokio pagrindo.
„Jeigu bus lūžis į teigiamą pusę, mes jį nemanau, kad pamatysime labai didelį, net jei jis ir bus. Tikrai nemanau, kad Vyriausybė ateinantį trečiadienį imsis ką nors švelninti, nes matome, jog per parą yra nustatoma daugiau kaip 2 tūkstančiai naujų atvejų, židiniai toliau plečiasi, yra tikrai daug prolemų. Nematau jokio pagrindo švelninimui kol kas“, – komentavo A.Veryga.
Kaip vieną iš karštų taškų jis vėl pabrėžė prekybos centrus, į kuriuos žmonės itin plūsta savaitgaliais. Ketvirtadeinį ryte A.Veryga buvo užsiminęs nematantis problemos, jei savaitgaliais tektų apriboti didžiųjų prekybos centrų darbą. „Kaip ne kartą esu komentavęs, tai yra vieta, kur žmonės susirenka, turi artimą fizinį kontaktą ir liga plisti vis dėlto gali“, – pridūrė ministras.
Greitieji testai
Kitą savaitę planuojama Lietuvoje įteisinti greitųjų antigenų testų naudojimą, tačiau jų įsigijimas didesniu mastu užtruks, sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Žinoma, kad mes juos įteisinsime. Tikėtina, kad kitą savaitę turėsime patvirtintą tvarką“, – ketvirtadienį per Seimo valdybos posėdį sakė jis.
Kita vertus, ministras pabrėžė, jog greitųjų antigenų naudojimo tvarkos nustatymas nereiškia, kad greitu metu jie bus pradėti masiškai naudoti.
„Kai kur galima įsigyti nedideliais kiekiais, kai kas jau ir perka, bet valstybės mastu dideliais kiekiais užtruks įsigyti. Esame įspausti į kampą, juk viską turime padaryti tvarkingai, niekur negalime skubėti“, – sakė A. Veryga.
Šis testavimo būdas yra pigesnis, tačiau testų jautrumas mažesnis nei PGR testų.
Viešųjų pirkimų galvosūkis
Senkant koronaviruso tyrimams reikalingoms medžiagoms, už jų pirkimus atsakingos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša ketvirtadienį teigė besiviliantis, kad „patobulintu“ neskelbiamų derybų būdu medžiagos bus nupirktos paskutinį kartą.
„Viliuosi, kad tai yra paskutinis žingsnis, kuris leis nuo šiol truputėlį kitaip dėliotis tuos pirkimus“, – ketvirtadienį sakė NVSPL vadovas.
Jis teigė nemanantis, kad situacija, kai tyrimams reikalingų medžiagų pakaks tik iki gruodžio vidurio, yra „deganti“, tačiau ją reikia išspręsti.
„Nemanau, kad dabar reikėtų apie tai kalbėti kaip apie degantį klausimą arba ekstremalią situaciją, nes realiai tai yra tiesiog tokia situacija ir tiek, ji yra spręstina“, – teigė D. Bakša.
Reikalingų medžiagų jis žada įsigyti „patobulintu“ neskelbiamų derybų būdu, kitokio būdo, anot vadovo, nepasiūlė nė viena institucija.
„Kol kas nė viena institucija nepasakė, kaip kitaip išspręsti šitą rebusą nei neskelbiamų derybų būdu. Tai mes dar patobulinom šitą būdą tam, kad jis būtų skaidresnis, atviresnis ir kad būtų maksimali konkurencija“, – kalbėjo NVSPL direktorius.
