Savo ruožtu epidemiologai sako su nerimu stebintys masinius gyventojų susibūrimus prie šeštadienį įžiebtų kalėdinių eglių didmiesčiuose ir perspėja, kad tai netrukus gali dar padidinti užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių.
A.Veryga: aptarėme dvi papildomas priemones
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat kritikavo tautiečių elgesį savaitgalį ir tvirtino, kad situacija Lietuvoje ir toliau išlieka sudėtinga, todėl būtina imtis naujų priemonių.
„Matome, kad vis tik atvejų skaičius Lietuvoje išlieka tikrai aukštas. Kaip ir praėjusią savaitę, matome tam tikras stabilizacijos tendencijas, bet tikrai nematome kol kas mažėjimo. Tai situaciją vertiname kaip ir toliau išliekančią labai sudėtinga“, – neslepė ministras.
Jis pranešė, kad pirmadienį COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto posėdyje buvo aptariamos dvi papildomos priemonės, padėsiančios toliau kovoti su viruso plitimu.
„Buvo siūlyta mažinti žmonių skaičių, kiek leidžiama susirinkti viešose vietose ir būriuotis kartu nuo penkių iki dviejų asmenų. Viena iš priežasčių, dėl ko tai siūloma padaryti – matome, kad įvairios šventės ir renginiai, kurie oficialiai nesivadina renginiais, vis tik sutraukia nemažai žmonių, kaip eglučių įžiebimai miestuose.
Deja, bet panašu, kad tai gali iššaukti panašias pasekmes, kaip iššaukė lapkričio 1-2 dienos žmonių judėjimas ir važinėjimas. Aišku, mastelis nėra toks, bet pasekmių galime sulaukti panašių. Tikrai labai gaila, kad, nepaisant skaičių skelbimo, visos informacijos, žmonės, panašu, nėra nusiteikę elgtis atsakingai“, – apgailestavo A.Veryga.
Anot ministro, antrasis aptartas siūlymas – draudimas prekybos vietoms reklamuoti akcijas, išpardavimus.
„Nes vis tik girdime reklamas ir kvietimus, ir reklamas su konkrečiomis nuolaidomis konkrečiose parduotuvėse. Ir tik pabaigoje dažnu atveju yra pasakoma, kad galite pirkti ir elektroninėje parduotuvėje. Bet iš tikrųjų yra kviečiama, žmonėms yra reklamuojamos nuolaidos, o tai tikrai nepadeda valdyti situacijos prekybos centruose“, – aiškino A.Veryga.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras, pasiteiravus, kodėl visgi nėra svarstoma riboti prekybos centrų darbo, kaip buvo kalbėta praėjusią savaitę, sakė, kad vis tik yra įmanoma, kai stengiamasi, užtikrinti saugias darbo sąlygas.
Kodėl Lietuvoje daugėja mirštančiųjų?
Statistikos departamento duomenimis, trečiąją lapkričio mėnesio savaitę Lietuvoje buvo fiksuotas gerokai išaugęs gyventojų mirtingumas. Iš viso tą savaitę užgeso 1014 asmenų gyvybės, kai tuo tarpu 2019 ir 2018 metais tuo pačiu metu skaičiuojama keliais šimtais mažiau mirčių – atitinkamai 702 ir 727.
Remiantis pateiktais duomenimis, – 47-oji – šių metų savaitė buvo mirtingiausia nuo 2000 metų. Anksčiau daugiausia mirčių 47-ąją metų savaitę buvo fiksuota 2007 metais – 949 mirtys. Pastaruosius dešimt metų šią savaitę mirtingumas svyruodavo tarp 700-800. Beje, iki 2000 metų kassavaitiniai duomenys nebūdavo skelbiami.
„Matome, kad vis tik bendras mirčių skaičius auga ir, skirtingai negu pavasarį, kada jis tam tikro statistinio vidurkio neperžengė, dabar matome, jog mirtingumas, deja, yra augantis. Didžiausias mirčių skaičiaus augimas yra 80-89 metų amžiaus grupėje. Galime pasakyti kol kas tik tiek, kad didžioji dalis tų mirčių yra siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tiesa, ne infarktu ir insultu. Tai yra mirčių priežastys, kurios nesusijusios su staigiomis mirtimis. Ką dar matome, kad vis tik tas augimas didžiąja dalimi yra nulemtas mirčių, kurios įvyksta namuose, o ne gydymo įstaigose“, – informavo A.Veryga.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras pridūrė, kad išaugęs mirtingumas ir dėl kvėpavimo sistemos ligų. Prie mirčių skaičiaus prisideda ir pačios koronaviruso aukos. Dėl augančio mirčių skaičiaus vyresnio amžiaus žmonių tarpe laikinasis ministras davė nurodymus toliau sekti situaciją ir aiškintis, kaip būtų galima šią statistiką pakeisti.
„Toliau šiandien yra duoti pavedimai dar detaliau aiškintis ir žiūrėti, ar tai nėra žmonės, kurie buvo išrašyti, parvykę namo po gydymo slaugos įstaigose, kokią jie gavo iki tol pagalbą, kad būtų galima įsivertinti, ar galima imtis kokių nors intervencijų, jog bendrą mirtingumą, susijusį ne tik su kovidu, bet ir kitomis ligomis, būtų galima stabdyti ar sumažinti“, – apie augantį mirtingumą šalyje kalbėjo ministras.
Ar mirčių gali daugėti dėl sumažėjusio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo?
Paklaustas, ar gali būti, kad mirčių skaičius Lietuvoje auga dėl pandemijos metu sumažėjusio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, A.Veryga neatmetė tokios galimybės.
„Gali būti dalis išaugusių atvejų susiję su negautomis paslaugomis, bet nebūtinai jos yra susijusios su tuo, kad fiziškai kažkokia paslauga yra neprieinama. Gauname žinučių, kad žmonės tiesiog bijo dabar kviestis ir greitąją pagalbą, ir vykti į gydymo įstaigas, bijodami užsikrėsti kovidine infekcija, ypač vyresnio amžiaus žmonės“, – svarstė jis.
A.Verygos teigimu, tai, kad išaugo dalis asmenų, mirusių namuose, taip pat gali reikšti, jog tai yra su koronavirusu susijusios mirtys.
„Po tuo gali slėptis tos pačios kovidinės mirtys, t.y. nediagnozuoti kovidai, kuomet yra neaišku, ar žmogus vis tik mirė nuo šios patologijos, ar ne. Aiškinamės toliau. Vienareikšmiškai pasakyti, kad tai yra susiję su paslaugų apribojimu šiandien dienai, pagal tuos duomenis, kuriuos turime, negalime“, – patikino ministras.
Klausiamas, ar gali nutikti taip, kad gydymo įstaigose daugėjant pacientų, medikai bus priversti rinktis, ką gydyti pirmiausia, A.Veryga buvo griežtas ir priminė, jog viskas priklausys tik nuo mūsų elgesio.
„Galime prieiti prie tokios situacijos, jei toliau rinksimės į eglučių atidarymus, toliau švęsime namuose ir panašias nesąmones išdarinėsime. Iki visko galime prieiti. Ne vienoje šalyje tai buvo atsitikę, tikrai Lietuva yra ne išimtis. Deja. bet mes nesame apsaugoti nuo tokios situacijos.
Šiandien ji nėra tokia, medikams nereikia rinktis, ką gaivinti, o ko – ne. Situacija ligoninėse yra labai įtempta, bet sveikatos sektorius dar spėja teikti pagalbą tiems, kuriems ji yra reikalinga“, – atsakė jis.
Deguonies kaukių reikia 7 kartus daugiau nei spalį
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė teigė, kad situacijos rimtumą puikiai iliustruoja lapkričio mėnesio statistika. Sergamumo skaičiai, lyginant su spalio mėnesio pabaiga, išaugo 3 kartus, o hospitalizuotų asmenų skaičius padidėjo net 5 kartus.
Poreikis gydyti pacientus intensyvios terapijos skyriuje padidėjo 3 kartus, dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikis išaugo 5 kartus, deguonies kaukių poreikis padidėjo net 7 kartus. Daugiausia naujų koronaviruso atvejų praėjusią parą registruota Vilniaus apskrityje – 310, Kauno – 249, Klaipėdos – 134.
Karantinas išsprendė didžiulę problemą
D.Razmuvienės įsitikinimu, ryškiausias karantino rezultatas yra tai, kad nebenustatoma naujų atvejų laisvalaikio leidimo vietose.
„Jeigu žiūrint į rugsėjo, spalio laikotarpį, kiekvieną dieną buvo nustatoma dešimtys naujų atvejų būtent laisvalaikio leidimo vietose. Ir jie sudarė tuo laikotarpiu apie 10-15 procentų nuo visų registruojamų naujų protrūkių. Tai, sakyčiau, procentas buvo didžiulis. Problema buvo didžiulė. (...)
Labai teigiamas karantino rezultatas, kad neberegistruojamas nei vienas atvejis laisvalaikio leidimo vietose“, – džiaugėsi NVSC atstovė. Tačiau, pasak jos, iškilo nauja problema – šeiminiai protrūkiai. Jie sudaro jau apie 30 procentų visų atvejų.
„Kalbant apie protrūkius, jų struktūra yra tikrai pasikeitusi. Rudens pradžioje turėjome protrūkius įstaigose, įmonėse, organizacijose. Ir jos tikrai pasižymėjo dideliu skaitlingumu“, – sakė D.Razmuvienė.
Jos teigimu, praėjusią parą tokių atvejų fiksuota tik 70. Jie nebuvo skaitlingi. „Tai yra teisingas verslo požiūris. Jie sugebėjo darbą perorganizuoti. (…) Tai yra labai pagirtinas pavyzdys“, – verslo sektorių gyrė epidemiologė.
27 registruoti nauji atvejai susiję su protrūkiu Marijampolės pataisos namuose. Čia jau nustatyta 60 atvejų. D.Razmuvienė patikslino sekmadienį pasirodžiusią informaciją apie protrūkį brigados generolo Pečiulionio artilerijos batalione, Šilalės rajone.
„Buvo nustatyta, kad tie atvejai, kurie registruoti šiame batalione, jie nebuvo tarpusavyje susiję. Reiškia, nėra traktuojami, kaip protrūkis“, – sakė specialistė.
Daugėja jaunų viruso aukų
Pirmąją karantino savaitę (lapkričio 7-14 d.) Lietuvoje buvo fiksuoti 12 076 koronaviruso atvejai. Antrąją karantino savaitę buvo fiksuoti 12 283 susirgimo atvejai. Trečiąją savaitę – 12 238 nauji atvejai.
D.Razmuvienės įsitikinimu, ši statistika įrodo, kad karantinas davė rezultatų, sustabdė naujų atvejų augimą. Ji vylėsi, kad ketvirtoji karantino savaitė duos dar pozityvesnius rezultatus.
Tiesa, per lapkritį registruota beveik 3,5 tūkst. medikų susirgimo atvejų. Per šį mėnesį fiksuotas atvejų skaičius sudaro 75 procentus visų nuo pandemijos pradžios fiksuotų medikų susirgimų. Šiuo metu serga 3675 medikai. Nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė virš 5 tūkst. medikų.
D.Razmuvienė pastebėjo, kad lapkritį tarp koronaviruso aukų ėmė dažnėti asmenys, nepriklausę rizikos grupei. Iki lapkričio tokių atvejų būta 12, per šį mėnesį – 37. Šį mėnesį virusas nusinešė ir jauniausią savo auką, vos 30 m. sulaukusio asmens gyvybę.
D.Razmuvienė atkreipė dėmesį, kad praėjusios paros mirusiųjų amžiaus vidurkis buvo 76 m. Palyginimui, nuo pandemijos pražios mirusiųjų amžiaus vidurkis siekia 81 m.
„Pastebime, kad serga ir jauni asmenys, ir neturintys lėtinių ligų“, – sakė specialistė ir išreiškė viltį, kad ketvirtąją karantino savaitę įvyks teigiamas lūžis.
Kokia situacija ligoninėse?
Ligoninėse gydomi 1858 COVID-19 pacientai, 144 iš jų – reanimacijoje. Deguonis reikalingas 974 pacientams, 93 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta daugiau nei pusė ligoninių lovų: 8 552 iš 16 tūkst. 504. Iš 667 reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė – 358. Iš 615 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 233, iš 6 210 lovų su deguonimi užimta 2 027.
Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 505 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 231 koronavirusu užsikrėtusysis. Per praėjusią parą ištirti 4 405 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia per 1 mln.
