Lietuvoje praėjusią parą patvirtinta 2514 naujų COVID-19 ligos atvejų. Dėl koronaviruso mirė 26 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius per parą nuo pandemijos pradžios.
Lapkričio 20-23 dienomis viename didžiausių šalies portalų lrytas.lt vyko lankytojų apklausa. Klausėme, ar šie naudojasi programėle „Korona Stop LT“?
Iš viso portalo apklausoje dalyvavo 10251 respondentas.
Tik 11 proc. respondentų atsakė, kad naudojasi šia programėle. O beveik 65 proc., teigia, kad ji nereikalinga.
Tačiau, kaip pastebi NVSC specialistai – programėlės parsisiuntimo tendencijos gerėja. O nuo jos starto pradžios praėjo vos 3 savaitės.
NVSC primena, kad programėlė yra nemokama, anonimiška ir saugi.
„Per keturias savaites. programėlę parsisiuntė daugiau nei 140 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jiems buvo suteikta daugiau nei 400 atvejo patvirtinimo kodų – tiek susirgusių žmonių kreipėsi norėdami įspėti aplinkinius, su kuriais jie galėjo turėti kontaktą, tačiau statistika rodo, kad ne visi kodai buvo panaudoti – jie neatliko savo funkcijos, ne visi su užsikrėtusiuoju sąlytį turėję žmonės buvo įspėti.
„Kad programėlė būtų veiksminga, reikia, kad ją naudotų kuo daugiau žmonių. Taip pat, kad panaudotų ir vadinamuosius atvejo patvirtinimo kodus“, – aiškino NVSC atstovė Brigita Rašimaitė.
Specialistė paaiškino, kad specialus anoniminis atvejo patvirtinimo kodas žmogui atsiunčiamas tik tada, kai jis susirgo ir kreipėsi į NVSC. Tačiau neretai informacijos apie programėlės veikimą neperskaitęs žmogus šio kodo pradeda ieškoti vos tik įsidiegę programėlę ir jo neranda.
Susirgęs žmogus NVSC atsiųstą atvejo patvirtinimo kodą turi įvesti programėlėje, taip jis anonimiškai įspėja kitus, su kuriais buvo susitikęs anksčiau ir bendravo bent 15 minučių mažesniu nei 2 metrai atstumu. Programėlėje tai vadinama „Artumo fiksavimu“.
Programėlė fiksuoja tik buvimą arti kito programėlės naudotojo ir nerenka vietos, kurioje yra žmogus, duomenų ir nenaudoja jokių asmens duomenų. Todėl neįmanoma sužinoti, kas atsiuntė įspėjimą dėl padidėjusios rizikos susirgti koronavirusu.
Specialistams dažnai užduodamas ir kitas klausimas, kam susirgusiam žmogui programėlė, juk jis turi sėdėti namuose? Nejaugi susirgęs asmuo gali visur vaikščioti su telefonu? B. Rašimaitė paaiškina: „Programėlė veikia būtuoju laiku – jei žmogus serga, jis jau izoliuojasi namuose, o programėlė šiuo metu siunčia įspėjimus žmonėms, kuriuos jis buvo sutikęs anksčiau, kol dar vaikščiojo nejausdamas jokių simptomų ir nežinodamas, kad serga.“
Programėlė „Korona Stop LT“ neveikia vadinamuosiuose mygtukiniuose mobiliuosiuose telefonuose ir gali neveikti senesnio modelio išmaniuosiuose telefonuose.
„Jei per šventes kam nors dovanosite išmanųjį telefoną, padėkite iš karto įsidiegti ir šią programėlę. Kasdien nuo koronaviruso miršta daugybė žmonių, juk, jei išgelbėsime bent vieną jų, tai jau bus didelė sėkmė. Juk programėlė nieko nekainuoja, nereikalauja jokių specialių žinių, veikia tausodama telefono bateriją“, – skatina NVSC atstovė.
Skaičiuojama, kad pagal sąlytį fiksuojančios programėlės parsisiuntimų skaičių Europoje pirmauja Suomija – šiuo metu ją yra parsisiuntę apie 48 proc. ir Airija (45 proc.) šalies gyventojų Vokietijoje parsisiuntimų skaičius siekia 27 proc. šalies gyventojų, Portugalijoje 25 proc., Latvijoje 11 proc. ir Estijoje – 15 proc.
Šiomis dienomis programėlė taps prieinama ir rusų, lenkų, anglų kalbomis. Kitas mobiliosios programėlės patobulinimo žingsnis – prijungti ją prie tarptautinio tinklo, kad skirtingų šalių programėlės „susikalbėtų“ tarpusavyje ir taip pasitarnautų keliaujantiems.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.
