Šeštadienio rytą pranešta, kad nustatyti beveik trys tūkstančiai COVID-19 ligos atvejų, 21 žmonės mirė. Dalis Vilniaus miesto klinikinės ligoninės nebeturi galimybės priimti ligonių, nes nelikę laisvų lovų.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad karantinas greičiausiai bus pratęstas iki metų pabaigos, o prezidentas Gitanas Nausėda prakalbo apie nepaprastąją padėtį. Kaip gyvensime iki didžiųjų švenčių ir kaip įžengsime į 2021 m.?
„Situacija – nesuvaldyta. Bandoma ją valdyti, bet, ar ji valdoma sistemingai, ar tik prišokimais, kai ligos atvejų vėl padaugėja, aiškaus atsakymo neturiu. Taip pat neaišku, kaip Sveikatos apsaugos ministerijoje vyksta konsultacijos su ekspertais? Kas tie ekspertai? Kodėl neskelbiamos jų pavardės?
Vertinčiau teigiamai, kad iniciatyvos ėmėsi prezidentas ir sudarė nuolat veikiančią ekspertų komisiją. Bent jau atsirado aiškesnių esamos situacijos komentarų ir turimų duomenų analizės. Bet tai, kad visuomenė informuojama geriau, dar nereiškia, kad kažkas imasi kokių nors neatidėliotinų veiksmų“, – pastebėjo Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Medikės darbą į parlamentaro mandatą iškeitusi J.Sėjonienė itin grėsmingu signalu laiko tai, kad vienas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės filialų jau nebeturi galimybių priimti COVID-19 ligonių: „Turime precedentą, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema gali perdegti, kaip tai pavasarį buvo atsitikę Italijoje ir Ispanijoje. Įstaigos jau priverstos rinktis, kuriuos pacientus gydyti intensyviau, o kurių – negydyti. Žinau, kad taip jau yra ir Kaune“.
Vertindamas situaciją Lietuvoje iš Europos Sąjungos (ES) perspektyvos europarlamentaras Juozas Olekas priminė, kad problemos dėl COVID-19 suvaldymo Lietuvoje susikaupę dar nuo pradžios, kai ir ministras A.Veryga, ir dabar laikinasis premjeras Saulius Skvernelis atostogavo ir aiškino, esą nereikia net kaukėmis saugotis: „Po to buvo pradėta iš patrankų šaudyti į žvirblius, kai praktiškai gyvenimas buvo sustabdytas, nors tų ligos atvejų buvo vos keli. Vasarą iš viso atsipalaiduota.
A.Veryga ilgam buvo išėjęs atostogų. Dirbdamas ministru septyniose vyriausybėse aš nė karto tokių atostogų nesu turėjęs.
Vasarą kasdien buvo meluojama, kaip intensyviai vyksta tyrimai, kaip viskuo esame apsirūpinę. O dabar jau tampomasi vietoje ir nežinoma, ką daryti. Tuo tarpu medicinos darbuotojai, ilgalaikės slaugos namai ir ligoninės neaprūpinti būtinomis priemonėmis ir dirba ne jokių aiškesnių nurodymų ar rekomendacijų.
Be to, juk žmonės deramai negydomi ir nuo kitų ligų. Tiesiog nusikalstamai buvo nepasiruošta antrai koronaviruso bangai“.
J.Olekas taip pat priminė, kad nors pavasarį ES vėlavo imtis veiksmų prasidėjusiai pandemijai pažaboti, dabar jau skirtos milžiniškos sumos būtinoms priemonėms visoms šalims narėms: „Jei ne Lenkija, Vengrija ir Slovėnija, užsimojusios blokuoti ES biudžetą, tos lėšos jau būtų buvę pakeliui. Lietuva galėtų gauti beveik 6 mlrd. eurų, o gal ir daugiau. Labai tikiuosi, kad bus atsitokėta ir po Naujųjų metų tie pinigai pasieks Lietuvą bei kitas šalis“.
J.Olekas taip pat atkreipė dėmesį, kad ES jau pasiekė pirmosios COVID-19 vakcinos, tik joms priimti būtinos tam tikros specifinės sąlygos – vadinamosios šalčio grandinės: „Vilkimės, kad bus tam pasiruošta ir neatsitiks taip, kaip buvo mėgintuvėliais, būtinais tyrimams atlikti“.
Buvęs Europos Komisijos narys, šiuo metu Pasaulinėje sveikatos organizacijoje ekspertu dirbantis Vytenis Andriukaitis, vertindamas situaciją Lietuvoje, pirmiausiai pastebėjo, kad antroji koronaviruso banga sparčiai auga visoje Europoje: „Gali taip būti, kad iki gruodžio pabaigos ta banga augs kasdien. Taip pat viena rimčiausių prognozių – kad didžiausias pandemijos pikas Europoje bus sausio mėnesį“.
Kodėl iki šiol Lietuvoje vis dėlto nesiimama įvesti kur kas griežtesnį už šiuo metu esamą karantiną? V.Andriukaitis mano, kad nuo pat pavasario buvo būtina elgtis visai kitaip: „Dabartiniuose valdžios sprendimuose nematau jokios logikos. Nesigirdi, kaip, apskritai, vertintina šių dienų situacija Lietuvoje ir kokios kokiame regione būtinos veiksmų priemonės? Visi dėl visko diskutuoja, bet iš to juk – jokios naudos“.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad vien griežto karantino arba net komendanto valandos šiuo metu tikrai nepakaks: „Kažin, ar, uždarius parduotuves, situacija ženkliai pagerėtų. Juk virusas jau įsitvirtinęs artimoje žmonių aplinkoje, šeimose. Todėl dabar svarbiausia – kuo intensyviau ir kuo greičiau atlikinėti tyrimus. O juk šiuo metu neretai testų atsakymų reikia laukti kone savaitę“.
S.Čaplinskas taip pat mano, kad sveikatos apsaugos sistemos perdegimo Lietuvai greičiausiai nepavyks išvengti: „Juk koronavirusų sezonas dar tik prasideda. Susirgimų jais pikas gali būti kitų metų vasarį. O antrajai COVID-19 bangai nebuvo tinkamai pasiruošta. Praradome labai daug laiko. Dabar viskas priklausys nuo naujos vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės veiksmų. Tikėkimės, kad joms pavyks greitai susikoncentruoti darbui ir imtis svarbiausių sprendimų“.
Būsimasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys komentarų apie situaciją Lietuvoje vengė. Jis lrytas. lt sakė: „Artimiausios paros naujoje savaitėje bus visiškai užpildytos vyriausybės programa, pandemijos suvaldymo planu, formaliomis procedūromis“.
