Jie tvirtina, kad anksčiau sėkmingai kovota su virusu, bet situaciją apsunkino spalio pabaigoje Operacijų vadovo, laikinai pareigas einančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos priimta nauja tvarka.
Todėl dabar mobilieji punktai neatlieka nė pusės tyrimų, kuriuos galėtų. Savo ruožtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad platesnio masto tyrimai nebūtų tikslingi, o ir laboratorijos nepajėgtų jų atlikti, jos ir taip perkrautos darbu.
Formuojasi nauji židiniai darbovietėse
„Neramina pats tyrimų kiekis. Šiandien mūsų mobilus punktas dirba maždaug 30-40 proc. pajėgumu“, – per praėjusią savaitę vykusius Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymus sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Jo teigimu, taip nutiko, nes buvo panaikinta savivaldybių teisė nustatyti papildomas asmenų grupes, kurioms atliekami profilaktiniai tyrimai. Šia teise savivaldybės naudojosi siekdamos išsamiai ištirti įstaigose atsirandančius viruso židinius.
„Šiandieną iš esmės tiriami tik simptominiai atvejai. Jeigu mes matome oficialią statistiką, kad Kaune pastarosiomis dienomis atliekama, tarkime, apie 1,5 tūkst. tyrimų, tai mobiliajame punkte atliekama apie 600.
Tyrimai atliekami arba privačiose laboratorijose, kuriose išvis neaišku, kam jie atliekami, žmonės juos finansuoja savo lėšomis, arba Kauno klinikinėje ligoninėje ir LSMU klinikose, kur tiriami darbuotojai. Bet bendrai populiacijoje tiriami tik simptominiai atvejai, o besimptomiai atvejai visiškai nebetiriami“, – teigė Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Pasak P.Kero, todėl nebeatsekami besimptome ligos forma susirgusių asmenų kontaktai. Dėl šios priežasties jau pastebimas padidėjęs viruso židinių formavimasis darbovietėse, daugėja šeiminių protrūkių.
„Įstaigų ir įmonių, kuriose formuojasi nauji židiniai išsamus ištyrimas leistų stabdyti viruso plitimą. Tą mes sėkmingai darėme ilgą laiką rudenį, kol buvo apribota tokia teisė savivaldybėms“, – sakė P.Keras.
Pasak jo, mobiliuose punktuose šiandien atliekamų tyrimų kiekis „nepagrįstai mažas“.
Raseinių meras: sustojusi punktų veikla skatina ligos plitimą
Panašias mintis išsakė ir Raseinių rajono meras Andrius Bautronis. Pasak jo, pasikeitusi tvarka nebeleidžia tinkamai dorotis su viruso plitimu. „Esama situacija neramina tuo, kad nėra organizuojami profilaktiniai tyrimai mobiliajame punkte. Po to, kai sustabdėme profilaktinių tyrimų eigą savivaldybėje, pastebime dar didesnį (atvejų) augimą, kadangi iš židinių besimptomiai neturi galimybės tirtis mobiliajame patikros punkte“, – dėstė A.Bautronis.
Jis įvardijo ir kitą problemą. Pasak jo, tyrimus stabdo stringantis aprūpinimas testavimui reikalingomis medžiagomis. „Nuvežus terpes į laboratoriją, pagal senąją tvarką visada parsiveždavo terpių, dabar jų nebegauna. Mes, Raseinių rajonas dabartiniu metu parsivežam atskirai iš Vilniaus, o iš laboratorijų nebegaunam. Manau, kad dėl terpių trūkumo ir buvo sustabdyti profilaktiniai tyrimai, kas, mano manymu, dar labiau skatina ligos plitimą“, – įžvalgomis dalijosi Raseinių meras.
Savo ruožtu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovai apie tyrimams reikalingų priemonių tiekimo sutrikimus nepranešė. „Visos priemonės COVID-19 ligos nustatymui dalinamos pagal sudarytą grafiką, pateikus prašymą, kuriame nurodyta kiek, kokių priemonių užsakovui reikia, bei kokiu Operacijų vadovo sprendimu remiantis NVSPL turi išduoti šias priemones.
Šiuo metu priemonių atsiėmimas derinamas telefonu, kad būtų lengviau suvaldyti srautus ir poreikių patenkinimą“, – rašoma NVSPL atstovės Simonos Kalvelytės atsiųstame atsakyme.
Tiesa, be darbo liko ne visi mobilieji punktai. Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Neringa Kolkaitė portalą lrytas.lt informavo, kad sostinėje šiuo metu ištestuojamas maksimalus numatytas žmonių skaičius. Šį savaitgalį buvo užpildytos visos vietos – 1178 per dieną.
Sprendimas – greitieji antigeniniai testai
D.Razmuvienė portalui lrytas.lt sakė, kad nuodugniau testuoti neleidžia išaugęs sergančiųjų skaičius. „Dabar yra labai daug sergančių. Todėl ir tiriami simptomatiniai susirgimai židiniuose ir aukštos rizikos asmenys. Tai čia krūvis, koks yra. Dabar kalbėti apie kiekvieną darbovietę, kuri nori išsitirti, pagal mane nebėra jokių fizinių galimybių“, – tikino NVSC specialistė.
Epidemiologė jau anksčiau ne kartą pabrėžė, kad darbovietėse stebimi teigiami poslinkiai, bendroje protrūkių struktūroje pastarosiomis savaitėmis gerokai sumažėjo įmonėse nustatomų viruso židinių. Ji akcentavo, kad daug įmonių jau ilgą laiką dirba nuotoliniu būdu, arba darbą organizuoja pamainomis, kai dalis darbuotojų pasikeisdami dirba iš namų, o kita dalis vyksta į darbovietę.
D.Razmuvienės teigimu, didesnio masto profilaktiniai tyrimai nebūtų prasmingi, nes neduotų norimos naudos. „Taip, kad viena įstaiga užsinorėjo tirtis profilaktiškai, tai nėra jokios prasmės. Nes jeigu jis šiandien išsitirs profilaktiškai, jam sakys, kad jis negatyvas, jis ateis rytoj, gal jis bus pozityvas. Reiškia tirti reikėtų kiekvieną dieną. Jau pakankamai mokslinių tyrimų, kurie teigia, kad jei nori kažką sugauti profilaktiškai tirdamas, turi žmogų testuoti kiekvieną dieną. Bet ar tai įmanoma?“, – retoriškai klausė specialistė.
„Visas akcentas kreipiamas į susirgusiuosius. Registruojasi tyrimui žmogus, kuris jaučia simptomus, arba įvyko protrūkis ir ten atliekamas tikslinis tyrimas“, – pridūrė D.Razmuvienė.
Epidemiologės teigimu problemą padėtų išspręsti greitieji antigeniniai testai. Jie taptų papildoma priemone, padedančia ištirti židiniuose esančius aukštos rizikos kontaktus. Pasak jos, nuodugnesnių tyrimų atlikti šiuo metu negalima, nes didesnio krūvio laboratorijos pakelti negalėtų. „Dabar 15-16 tūkstančių ištiriama. Čia yra labai dideli apsisukimai“, – sakė D.Razmuvienė.
