Tyrėjų grupės atradimas
PSO misijos pagrindinis tyrėjas Peteris Benas Embarekas teigė, kad misijos dalyviai pastebėjo požymių, rodančių didesnį viruso išplitimą dar 2019 m. pabaigoje. Pavyzdžiui, išsiaiškinta, kad Uhane jau tuomet cirkuliavo daugiau nei tuzinas viruso atmainų. Tyrėjų komanda taip pat turėjo galimybę pasikalbėti su pirmaisiais pacientais, apie kurių užskrėtimą pranešė Kinija. Vienas tokių 40-ies metų vyriškis, kuriam liga nustatyta dar gruodžio 8 d.
Lėtas išsamesnių duomenų, surinktų apie ilgai lauktą PSO kelionę į Kiniją, atsiradimas gali padidinti kitų mokslininkų, tyrinėjančių ligos kilmę, susirūpinimą, kad ši liga gali būti išplitusi Kinijoje gerokai anksčiau, nei buvo oficialiai paskelbta apie pirmąjį ligos atvejį.
B.Embarekas, ką tik grįžęs į Šveicariją iš Uhano, CNN sakė: „Gruodžio mėnesį Uhane korovirusas jau plačiai cirkuliavo. Tai – naujas atradimas.“
PSO maisto saugos specialistas pridūrė, kad Kinijos mokslininkai komandai pateikė duomenis apie 174 koronaviruso atvejus Uhane ir jo apylinkėse, nustatytys 2019 m. gruodį. Pasak jo, iš jų 100 buvo patvirtinti laboratoriniais tyrimais, o dar 74 – diagnozuoti atsižvelgiant į pacientų simptomus.
B.Embarekas tvirtino, kad įmanoma, jog didesnis sunkių atvejų, kuriuos Kinijos gydytojai pastebėjo pandemijos pradžioje, skaičius reiškia, kad ši liga gruodžio mėnesį galėjo paveikti maždaug 1000 žmonių Uhane.
Tyrėjas teigė, kad misija, kurią sudarė 17 PSO mokslininkų ir 17 kinų, ištyrė ankstyvuosius koronaviruso atvejus, o tai praplėtė jų žinias apie infekcijos genetinį tipą. Platesni ankstyvųjų viruso atbejų sekoskaitos tyrimai galėtų suteikti vertingos informacijos apie viruso paplitimo geografiją ir laiką dar iki 2019 m. gruodžio.
B.Embarekas apie tirtus mėginius sakė: „Kai kurie iš jų yra iš turgų ... Kai kurie iš jų nėra susieti su lauko prekyba“. Iki šiol manoma, kad vienas pirmųjų rimtų koronaviruso židinių – jūros gėrybių turgus Uhane.
Mutacijų keliama grėsmė
Viruso pokyčiai yra įprasti ir paprastai nekenksmingi. Jie atsiranda dėl ligos plitimo tarp žmonių ar gyvūnų. B.Embarekas atsisakė daryti išvadas apie tai, ką 13 viruso atmainų galėjo reikšti infekcijos istorijoje iki gruodžio mėnesio. Tačiau atradus tiek daug skirtingų viruso mutacijų, galima teigti, kad jis cirkuliavo ilgiau nei tik tą mėnesį, kaip anksčiau spėjo dalis virusologų.
Ši genetinė medžiaga greičiausiai yra pirmasis apčiuopiamas įrodymas, pasirodęs tarptautiniu mastu, paremiantis teoriją, kad Kinija virusą bandė nuslėpti. Sidnėjaus universiteto Australijoje virusologas profesorius Edwardas Holmesas paaiškino: „Kadangi 2019 m. gruodžio mėnesį Uhane atliktuose ėminiuose egzistuoja tokia didelė viruso genetinė įvairovė, tikėtina, kad jis cirkuliavo ilgiau, nei mėnesį.“
E.Holmesas, ilgai tyręs viruso atsiradimą, teigė, kad šios 13 atmainų gali reikšti, kad virusas kurį laiką nebuvo pastebėtas dar iki protrūkio Uhane.
„Šie duomenys dera su kitomis analizėmis, kurios rodė, kad žmonių populiacijoje virusas atsirado anksčiau, jis plito dar prieš infekciją pirmą kartą aptikant Uhano turguje.“
Kinija žada bendradarbiauti
Kinija įsipareigojo netrukdyti ir užtikrinti, kad PSO tyrimas vyktų skaidriai. Atsakydama į JAV kritiką, kad ji turėtų suteikti prieigą prie savo ankstesnių pirminių duomenų, Kinijos ambasados Vašingtone atstovai pareiškė, kad kaltė tenka ir JAV.
„Tai, ką JAV padarė pastaraisiais metais, labai pakenkė daugiašalėms institucijoms, įskaitant PSO, ir labai pakenkė tarptautiniam bendradarbiavimui COVID-19“, – pareiškime teigė Kinijos ambasados JAV atstovas spaudai.
„Tačiau JAV, elgdamasi taip, lyg nieko nebūtų įvykę, rodo pirštais į kitas šalis, kurios nuosekliai palaiko PSO, ir net į pačią PSO“, – toliau buvo rašoma pareiškime.
PSO komanda tikisi dar sugrįžti į Uhaną ir tęsti tyrimus, sakė B.Embarekas, nors ir negalėjo pateikti konkrečios planuojamos kelionės datos.
Jo teigimu, komanda tikisi ištirti biologinius mėginius, kurie, ekspertų teigimu, buvo nepasiekiami per šią pirmosios kelionės metu. Ypač didelės viltys dedamos dėl tūkstančių mėginių iš Uhano kraujo donorų banko.
„Čia saugoma apie 200 000 mėginių, kurie gali būti naudojami naujiems tyrimams. Būtų nuostabu, jei galėtume su jais dirbti“, – sakė B.Embarekas.
Pasak jo, kai kurie kiti biologinių ėminių pavyzdžiai, kurie galėjo būti naudingi į Uhaną atvykusiai tyrėjų komandai, taip pat nebuvo prieinami. „Daugybė mėginių buvo išmesti po kelių mėnesių ar savaičių, priklausomai nuo to, kokiu tikslu jie buvo paimti“, – sakė B.Embarekas.
Jis teigė, kad misijos aplinkybės – būtinybė karantinuotis ir socialinis atsiribojimas – sukėlė tam tikrą misijos dalyvių susierzinimą.
„Dėl tyrimo svarbos visam pasauliui jaučiame didžiulį spaudimą, tai tikrai nepalengvina mokslininkų darbo“, – paaiškino B.Embarekas.
