Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė portalui lrytas.lt teigė, kad savaitę matomas nedidelis situacijos pablogėjimas tėra antrosios viruso bangos suaktyvėjimas, todėl kalbėti apie trečiąją bangą – gerokai per drąsu.
Vyriausybės sudarytos patariamosios ekspertų tarybos nario, duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus manymu, pranešimas apie trečiąją pandemijos bangą nebuvo per skambus, nes „ignoruoti realybės negalima“. Kartu jis perspėjo, kad kintanti situacija gali turėti įtakos ir numatomiems sprendimams dėl karantino priemonių švelninimo.
Savo ruožtu užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas portalui lrytas.lt nurodė, kad blogėjanti situacija siunčia rimtą signalą – karantino priemonės nebeveikia.
Gali pakeisti karantino švelninimo planus
Prie Vyriausybės sudarytos patariamosios tarybos nario, „Euromonitor International“ duomenų mokslininko V.Zemlio-Balevičiaus manymu, pranešimas apie trečiąją pandemijos bangą nebuvo per skambus.
„Yra toks pasakymas, kad jeigu panikuojame, tai geriau jau anksčiau, nei vėliau. Statistikos departamentas išlaukė savaitę ir pasakė tai, ką mato duomenyse. Rizika trečios bangos išaugo, nes sustojo atvejų kritimas, teigiamų atvejų dalis jau auga. Negalime užsimerkti ir to nematyti. Ignoruoti realybės negalima“, – naujienų portalui lrytas.lt aiškino V.Zemlys-Balevičius.
Tiesa, jis svarstė, kad informacijos pateikimo „aštrumas“ yra „skonio reikalas“, bet pastebėjo, jog Statistikos departamentas turi paskelbti apie duomenis tam, kad būtų galima priimti atitinkamus sprendimus.
„Čia yra signalas, kad reikia imtis priemonių. Jeigu mes nieko nedarysime, situacija blogės. Toks perspėjimas, kaip pagalba atsibusti, aš manau, yra teisingas žingsnis“, – tvirtino V.Zemlys-Balevičius.
Jis pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia karantino priemonių griežtinimo poreikį, nes yra ir kitų infekcijos valdymo būtų. Duomenų analitikas kaip pavyzdį įvardijo efektyvesnę viruso židinių kontrolę, didesnes testavimo apimtis. Būtent šie du įrankiai, pašnekovo teigimu, turėtų būti įgalinti.
V.Zemlys-Balevičius sutiko, kad kintanti situacija gali turėti įtakos ir numatomiems sprendimams dėl karantino priemonių švelninimo.
„Sprendimus priimame pagal situaciją. Jeigu plauki laivu, priešais matai uolą, savaime suprantama, kad pasuki laivą į kitą pusę. Lygiai taip pat nereaguoti dabar būtų kvaila. O kaip reaguoti, tai jau yra Vyriausybės sprendimai. Svarbu, kad tie sprendimai būtų priimti remiantis argumentais, paaiškinama, kodėl daroma vienaip, o ne kitaip“, – dėstė jis.
D.Razmuvienė: pasakyta per drąsiai, tai – antrosios bangos suaktyvėjimas
Tuo tarpu NVSC epidemiologė D.Razmuvienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad kalbėti apie trečiąją viruso bangą būtų galima tuomet, jei atvejų skaičius augtų eksponentiškai. Be to, teoriškai, anot jos, prieš naują bangą pirmiausia turėtų nuslūgti esama, ko dabar dar nematyti.
„Tikrai per drąsiai pasakyta. Teoriškai, tarp bangų turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kada bent kelias savaites nefiksuojamas nė vienas susirgimas, o tik po to iš naujo pradeda atvejai kilti. Net ir po vasaros kai kalbėjome apie antrą bangą, ji tikrai buvo, bet, jeigu mes pasižiūrėtume į laikotarpį, net ir vasarą nebuvo nė vienos dienos, kada nebūtų registruotas bent vienas susirgimo atvejis.
Tam, kad galėtume apie trečiąją bangą, turi būti eksponentinis atvejų skaičiaus augimas, labai staigus sergančiųjų skaičiaus kilimas. Dabar staigaus pakilimo mes nematome. Taip, pandemijos pagreitis ir užkrečiamumo rodiklis yra padidėję, bet dar reikėtų luktelėti, gal tiesiog yra suaktyvejusi antroji banga“, – sakė ji.
Iš kitos pusės, epidemiologės teigimu, augantis atvejų ir teigiamų tyrimų procentas – tik dar vienas įrodymas, kad pandemija dar neįveikta ir neturėtume per daug atsipalaiduoti. Taip pat ir galvojant apie švelnėjantį karantiną.
„Iš kitos pusės, visuomenei turėtų būti nesvarbu, ar tai antra, ar trečia banga. Labai svarbu suprasti, kad sergančiųjų skaičius šiuo metu yra padidėjęs. Reiškia, kad kažkur visuomenėje įvyko spragos, taisyklių nesilaikymas ir virusas prasprūdo. Reikėtų atkreipti žmonių dėmesį, kad dar reikėtų susiimti, neskubėti atsipalaiduoti.
Atvejai jau yra registruoti ir grožio salonuose. Reiškia, nebuvo išlaikyti visi infekcijų kontrolės reikalavimai. Du prie dviejų ir jei taip kiekvieną dieną, atpalaidavimo rizika išlieka. Reikėtų pristabdyti tolimesnį karantino atpalaidavimą.
Jeigu yra signalas, kad kažkas vyksta, reikia sustoti, susimąstyti ir pagalvoti, ką mes ne taip darome. Gal jau geriau išliktų kol kas perteklinės karantino priemonės, negu toliau registruotume didėjančius susirgimo atvejus? Atpalaidavimai yra rizika, kad virusas vėl sugebės prasiskverbti“ – svarstė D.Razmuvienė.
Epidemiologė pažymėjo, kad Vyriausybė neturėtų daryti klaidos, visuomenei apie galimus karantino atpalaidavimus pranešdama „avansu“. Galiausiai negavusi, kas jai buvo žadėta, visuomenė įsiaudrina, nebenori laikytis taisyklių.
„Tik nusprendus, kad vieni ar kiti ribojimai yra atlaisvinami, reikėtų juos paskelbti viešai. Kitu atveju visuomenė yra labai įaudrinama, prasideda nereikalingi dialogai ir panašiai“, – apibendrino D.Razmuvienė.
S.Čaplinskas: „Karantinas nebeveikia“
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius S.Čaplinskas portalui lrytas.lt sakė, kad blogėjanti situacija siunčia rimtą signalą. Pasak jo, karantino priemonės nebeveikia, todėl turėtų būti taikomas kompleksas įvairių priemonių.
„Jos (karantino priemonės – aut.past.) yra išsisėmę. Karantino priemonės duoda efektą 3-4 savaites. Turėtų būti taikomas kompleksas įvairių priemonių. Tik jos gali būti efektyvios. Turi keistis žmonių elgesys. Kaip galima priversti žmogų pakeisti savo elgesį, jeigu jis nesupranta, kam to reikia.
Pirmos bangos metu suveikė baimė. Visi išsigando ir pakluso“, – dėstė S.Čaplinskas.
Jis teigė pasigendąs epidemiologinio požiūrio į problemą. Esą šiuo metu vyrauja buhalterinis.
„Kalbame vien tik apie skaičiukus. Reiktų suvokti, kad keliamas uždavinys turėtų būti globalus. Ne nulis infekcijos atvejų Lietuvoje, o nulis mirčių. Klaidinga manyti, kad naujų infekcijos atvejų atsiradimą galima sustabdyti vien tik karantino priemonėmis.
Situacija aiškiai rodo, kad žmonės nebepasitiki, nenori eiti tirtis nuo COVID-19“, – problemą įžvelgė S.Čaplinskas.
Anot jo, per daug vilčių dedama ir į tai, kad skiepai taps greita panacėja. S.Čaplinsko manymu, didžioji populiacijos dalis artimiausiu metu dar nebus paskiepyta, todėl visada dalis populiacijos bus imli infekcijai.
