Tačiau pradėti grįžimą į įprastą gyvenimą prireikė metų. Izraelis ne tik pirmauja pasaulyje pagal vakcinacijos nuo COVID-19 apimtis, bet ir ribojimai visos pandemijos metu buvo vieni griežčiausių pasaulyje. Izraelyje gyvenantis Vytenis Benetis portalui manodaktaras.lt pasakoja apie tai, kaip šalis valdė COVID-19 pandemiją.
Buvęs kariškis, dabar – verslininkas, konsultuojantis įmones ir valstybių institucijas informacinio saugumo ir duomenų analizės klausimais V.Benetis Izraelyje gyvena jau metus. V.Benečio šeima į Jeruzalę atsikraustė keli mėnesiai prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, tad nuo pat pradžių matė, kaip šalis valdė koronavirusinės infekcijos plitimą. Izraelis – gana tankiai apgyvendinta valstybė, plotas – triskart mažesnis nei Lietuvos, o gyventojų – beveik 9 milijonai. Koronavirusinės infekcijos valdymas Izraelyje, pasak V.Benečio, sąlygotas vidaus ir užsienio politikos. Izraelyje jau kelerius metus tęsiasi politinė krizė – kovą vyks jau ketvirti visuotiniai rinkimai per dvejus metus.
Izraelyje gyvenantis V.Benetis portalui manodaktaras.lt pasakoja, kaip šalis reagavo į pirmuosius COVID-19 atvejus. „Izraelio vyriausybė viena pirmųjų uždarė įvažiavimus iš pagrindinių Azijos šalių. Ganėtinai greitai, po kelių savaičių, jie suvokė, kad to neužtenka. Europa tuo metu tikrai neužsidarinėjo. Ko Izraelis ilgą laiką nepadarė, tai nepradėjo kontroliuoti skrydžių iš Vakarų pasaulio.
O kai pradėjo tai daryti, vieną šalį dėl politinių priežasčių paliko atvirą – Ameriką. O tai reiškia, kad, jei nepadarai pilno apsauginio žiedo, nėra prasmės kalbėti apie rimtą apsaugą. Bet tai buvo politinis sprendimas, nes uždaryti skrydžius iš Amerikos tuo meilės laikotarpiu tarp Izraelio ir Amerikos būtų buvusi politinė savižudybė ar bent taip interpretuojama tuo metu“, – pasakoja V.Benetis.
Griežtas karantinas
Pasak Izraelyje gyvenančio lietuvio, pirmasis karantinas buvo tikrai griežtas, be to, ir žmonės buvo daug atsargesni. „Buvo tokios sąlygos kaip nenutolti toliau kaip 500 metrų nuo namų pėsčiomis, jokių važiavimų transportu, išskyrus, kai tikrai reikia. Policijos pajėgos čia yra gana plačios, pareigūnai stabdydavo asmenis, skirdavo baudas, žiūrėdavo, dėl kokių priežasčių išeini ir iš kur esi. Tai tikrai turėjo poveikį“, – sako V.Benetis.
Izraelyje gyvenantis lietuvis sako, kad šalies institucijos labai anksti užsitikrino apsauginių priemonių tiekimą. „Pradžioje, kai visas pasaulis buvo šoke, tų priemonių trūko, o čia apsaugos priemones Mosadas (Izraelio žvalgybos ir specialiųjų užduočių tarnyba – red.) pristatydavo.
Jie savo kontaktais, su kariuomenės pagalba užtikrindavo, kad apsaugos priemonių būtų tikrai tiekiama pakankamai daug. Kai pavasarį Lietuvoje apsauginių kaukių kainos buvo santykinai aukštos, tos vienkartinės kaukės kainuodavo pusę euro ir daugiau, čia jų buvo galima nusipirkti tuntais“, – sako V.Benetis.
Pasipriešino sekimui
Kaip vienas efektyvių COVID-19 pandemijos valdymo priemonių įvardijamas užsikrėtusių asmenų kontaktų sekimas. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje buvo plačiai vykdomas užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimas, pasitelkiant GPS duomenis iš telefonų, kreditinių kortelių transakcijas ir pan. Tačiau, pasak V.Benečio, Izraelio gyventojai pasipriešino masiniam sekimui.
„Čia atsiranda įdomus paradoksas. Izraelis kaip šalis yra labai demokratiška. Žinau, kad tai skamba galbūt keistai. Bet mano pastebėjimais, nepriklausomai nuo to, kad kontrolės mechanizmų jie turi, žmonės turi absoliučią teisę reikšti savo nuomonę, nesutikti su daug kuo. Kariuomenėje jaunas karys turi teisę ir pareigą, jeigu pamato, kad vyresnio rango asmuo daro kažką nepriimtino, kvestionuoti tai. Klausti, ne tik paklusti. Ir tas labai matosi visuomenėje. Didžioji dalis izraeliečių – tiek moterų, tiek vyrų – kariuomenėje tarnavę ir turi tą mentalitetą. Protestai, nesutikimas su kažkuo yra labai įprasta“, – pasakoja V.Benetis.
Pasak Izraelyje gyvenančio lietuvio, kai buvo iškelta idėja naudoti technologijas sekti užsikrėtusius asmenis, jų kontaktus, iš visuomenės buvo didelis pasipriešinimas: „Taip, jie naudojo technologijas, bet tai nebuvo toks masinis sekimas, kokį jie galėjo daryti. Ir, aišku, sumokėjo to kainą – turėjo užsikrėtimų piką.“
V.Benetis: „Karantinas realiai nebuvo panaikintas“
Pasak V.Benečio, Izraelio vyriausybės pagalba verslui nėra tokia dosni kaip Europos šalių: „Kai kurios industrijos labai nukentėjo, pasijuto, kad valstybė leidžia ne patiems numirti, bet pabandyti patiems išgyventi. Tas sukėlė irgi tam tikrą priešiškumą.“
Izraelyje gyvenantis lietuvis sako, kad karantinas Izraelyje net ir vasarą praktiškai nebuvo panaikintas – verslams vis tiek galiojo dideli apribojimai. „Kai Europoje visą vasarą šoko ir dainavo, Izraelyje visą vasarą su maža pertrauka buvo tęsiama verslų uždarymo priežiūra, ypač restoranų. Buvo labai trumpas laikotarpis, kai restoranuose buvo galima sėdėti.
Dauguma restoranų gamino maistą išsinešimui, persiorientavo, kurie negalėjo, užsidarė. O tokie verslai kaip kino teatrai, pramogų parkai ir pan. tiesiog niekada ir neatsidarė vidaus patalpose. Net kai to griežto karantino nebuvo, verslai vis tiek buvo apriboti. Tokia situacija lyg ir turėjo suvaldyti plitimą, bet jei pažiūrėtume į kreives, tarpinių pikų buvo ne vienas“, – sako V.Benetis.
Ultraortodoksai
Izraelio visuomenės ypatumas – specifinės religinės grupės – ultraortodoksai, kurie, pasak V.Benečio, nesilaikydavo vyriausybės apribojimų, siųsdavo vaikus į ješiva mokyklas, nedėvėdavo kaukių, kol jų pagrindinis rabinas nenurodė dėvėti. Ultraortodoksų bendruomenė kritikuojama ir dėl rengiamų laidotuvių, vestuvių, kuriose dalyvauja daug žmonių.
„Kai kur tų bendruomenių yra ne viena ir ne dvi, kai kur jos nėra sinchronizuotos, nesilaiko tos pačios politikos. Skaičiai rodo, kad tose bendruomenėse COVID-19 plitimas yra 8-10 kartų didesnis negu bendroje populiacijoje. Čia vidaus politikos įtaka, dėl ko vyriausybė nesiėmė priemonių suvaldyti ar negalėjo suvaldyti, nes tai labai susiję su elektoratu“, – pasakoja V.Benetis.
Izraelio Sveikatos ministerijos duomenys rodo, kad skiepijimo nuo COVID-19 apimtys tarp ultraortodoksų mažesnės nei bendroje populiacijoje. „Šioje bendruomenėje gali būti ir konspiracinių teorijų, religinių priežasčių, kodėl jie atsisako skiepytis, bet tai nėra didelė visuomenės dalis. Jie gyvena segreguotą nuo visuomenės gyvenimą. Mažai tikėtina, kad restorane juos sutiksi, mišrios santuokos nevyksta. Nesakau, kad tai sustabdo COVID-19 plėtrą, bet, mano galva, tai didžiausia visuomenės dalis, kuri skeptiškai žiūrėtų“, – sako Izraelyje gyvenantis lietuvis V.Benetis.
Atnaujinti ryšiai su JAE – COVID-19 atvejų pagausėjimas
Pasak V.Benečio, pernai rudenį COVID-19 atvejų kilimą lėmė atidarytos mokyklos, o taip pat – atnaujinti Izraelio diplomatiniai ryšiai su kai kuriomis arabų šalimis, tarp jų – ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Tai svarbu COVID-19 kontekste, nes viena labiausiai svajojamų ir patogių destinacijų izraeliečiams yra Dubajus.
„Kai su Jungtiniais Arabų Emyratais atnaujino ryšius, atsirado tiesioginiai skrydžiai į Dubajų – pasilinksminimo ir atsipalaidavimo miestą. Didžiuliai turistų srautai pradėjo keliauti. Dubajus iškėlė sąlygą turėti neigiamą COVID-19 testą, atskridus dar kartą testuoja, už kelių valandų gaunamas atsakymas, tuomet galima apsistoti. Tai labai paskatino keliavimą“, – pasakoja V.Benetis.
Pirmąjį pokalbį su V.Benečiu galite rasti čia.
