Lietuva jau beveik pasiekė EK rekomenduojamas sekoskaitos tyrimų apimtis

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) koordinuojami sekoskaitos tyrimai, kuomet stebimos esančios, atvykusios ir atsiradusios atmainos šalyje, sėkmingai įsibėgėja ir Europos bei pasaulio šalių kontekste Lietuva atrodo neblogai. Šalies laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimų per savaitę, t. y. beveik dvigubai daugiau nei šiuo metu.

Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2021-03-06 11:46

Tuo įsitikinęs Švedijoje dirbantis genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas, talkinantis NVSPL koordinuojant sekoskaitos tyrimų atlikimą mūsų šalyje.

Jis prognozuoja, kad Europos Komisijos (EK) rekomendacija šalims narėms atlikti bent 5–10 proc. atvejų sekoskaitą bus įvykdyta mūsų šalyje. Šiuo metu bendroje koronaviruso duomenų bazėje, kur yra sukeliami genomai iš aplinkinių valstybių, Lietuva pirmauja (Lietuva – 1020, Lenkija –1005, Latvija – 317, Estija – 109 genomai).

„Lietuvos laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę. Jei darome prielaidą, kad per dieną vidutiniškai nustatoma 500 naujų, o per savaitę – 3500 naujų koronaviruso atvejų, tai per savaitę galima atlikti maždaug 20 proc. atvejų sekoskaitą. Žinoma, tai priklauso nuo savaitinio naujų atvejų skaičiaus ir sekoskaitos apimčių. Visgi Europos ir pasaulio šalių kontekste atrodome neblogai“, – sako dr. G. Dudas.

Anot jo, iki šiol sekoskaitos tyrimų lydere išlieka Jungtinė Karalystė, kuri praktiškai visos pandemijos metu atliko apie 10 proc. atvejų sekoskaitą. Neseniai tarp lyderių atsidūrė ir Danija, vykdanti visų savo atvejų sekoskaitą.

Šiuo metu vien per vasarį jau yra ištirta daugiau nei 3 proc. visų užsikrėtimų koronavirusu atvejų, tai reiškia, kad Lietuva greitai pasieks EK rekomendacijas.

NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, siekiant atlikti kuo daugiau sekoskaitos tyrimų labai svarbu yra tinkama vadyba ir nuolatinis efektyvesnių sprendimų ieškojimas.

„Kai mums Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikėjo koordinuoti sekoskaitos tyrimų procesus, turėjome operatyviai pasiruošti startui. Tai padarėme. Suprasdami, kad tai nauja ne tik mums, bet ir visam pasauliui, nuolat stebime, analizuojame ir ieškome efektyvesnių vadybinių sprendimų, kas padės sekoskaitos tyrimų atlikti daugiau ir tikslingiau“, – sako D. Bakša.

Anot jo, kaip tik šiuo metu rengiama nauja atrankos tvarka, kuri, įvedus specialius atrankos kriterijus, padės atlikti įvairiapusiškesnę ėminių atranką, kurie siunčiami sekoskaitos tyrimams į laboratorijas. Neabejotinai, tai leis greičiau nustatyti svarbius viruso pakitimus ir prisidės prie sėkmingesnio pandemijos suvaldymo šalyje.

Genominis epidemiologas dr. G. Dudas sako, kad šalia jau plintančių koronaviruso atmainų Lietuvoje galime sulaukti ir kitų, jei iš kelionių grįžę žmonės nesilaikys saviizoliacijos.

„Tokiu atveju galime sulaukti plačiausiai paplitusių atmainų iš regiono, kuriame lankėsi keliautojai. Visgi didėjant skiepijimo mastams, koronaviruso atmainos, galinčios apeiti skiepų sudarytą imunitetą, turės pranašumą, lyginant su kitomis. Tarp jų jau žinome B.1.351 ir P.1 – tai liaudiškai vadinamos „Pietų Afrikos“ ir „Brazilijos“ atmainos, turinčios E484K mutaciją S baltyme, kuri virusą padaro sunkiau atpažįstamu kitomis atmainomis persirgusių ar paskiepytų žmonių imunitetui“, – sako dr. G. Dudas.

Anot jo, naujų rūpestį keliančių atmainų atsiradimą nuspėti nėra lengva, tad visuomet turime būti pasiruošę naujiems iššūkiams.

„Koronavirusas mutuoja nuolat. Nors mutacijos yra atsitiktinės, jų atrinkimas yra itin tikslingas – plinta tie virusai, kurie gali plisti geriausiai ir tampa ateities virusų kartų pamatu, kurių genomuose toliau vyksta atsitiktinės mutacijos, tęsiasi tikslinga evoliucijos atranka. Vienas geriausių būdų sumažinti to tikimybę – sumažinti užsikrėtimų skaičių. Tam turime skiepus, kurių plataus masto poveikį matysime tik padengus didelę dalį visuomenės, tad labai svarbu skiepytis“, – sako dr. G. Dudas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.