Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 240,5 atvejo.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 tūkst. 214 žmonių.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 188 tūkst. 191 žmogus, deklaruoti – 143 tūkst. 942 pasveikę asmenys. Statistiškai šiuo metu serga 6885 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 51 tūkst. 134.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3328 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6682 mirtys.
Praėjusią parą šalyje atlikta 5257 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 135 tūkst. 262.
Be to, per parą atliktas 141 antigeno tyrimas. Iš viso jų atliktas 36 tūkst. 931.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6 procentus.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyta 482 žmonės, antrąja doze – 142 asmenys. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 210 tūkst. 078 žmonės, abiem dozėmis – 85 tūkst. 732 asmenys.
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Naujas židinys užfiksuotas langų gamybos įmonėje, įsikūrusioje Marijampolės savivaldybėje. Iš viso užfiksuoti 4 atvejai.
Tęsiasi protrūkis Marijampolės meno mokykloje. Iš viso patvirtinti 4 atvejai, iš kurių 1 antrinis atvejis. Per vakar parą patvirtintas 1 atvejis.
Logistikos įmonėje, įsikūrusioje Marijampolėje, iš viso patvirtinti 6 atvejai. Iš kurių 1 atvejis patvirtintas per vakar parą.
Vilniuje įsikūrusioje energetikos įmonėje registruotas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis. Susirgo 5 įmonės darbuotojai.
Naujas protrūkis nustatytas Alytaus rajone medienos dirbinių gamybos įmonėje. COVID-19 liga kovo 5-6 dienomis patvirtinta 6-iems darbuotojams, nustatyta 20 didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų, izoliuoti.
Klaipėdos apskrityje nustatyti nauji susirgimai siejami su protrūkiais įmonėse: plastiko gaminių gamyba užsiimančioje įmonėje iš viso su protrūkiu siejama 10 atvejų, leidybos įmonėje iš viso su protrūkiu siejami 4 atvejai.
Tęsiasi protrūkis Klaipėdos regos ugdymo centre COVID-19 liga patvirtinta 4 darbuotojams ir 3 ugdytiniams, taip pat 1 antrinis atvejis.
Telšių apskrityje besitęsiančiame židinyje medienos gaminių gamyba ir prekyba užsiimančioje įmonėje patvirtinti 2 nauji antriniai užsikrėtimai šeimoje.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 42.
Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 40-59 ir 80-89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, daugumai jų buvo 80-89 metai tačiau mirė ir du jaunesni asmenys, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 40-49 ir 50-59 metų amžiaus grupėms.
Visi šie asmenys mirė ligoninėse.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3328 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6682 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1196 žmonės – priklausė 80-89 metų grupei. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 tūkst. 214 žmonių.
Vėluojančios jaunos COVID-19 aukos
Šeštadienį Lietuvoje nustatyti 450 naujų koronaviruso atvejų, pranešta, kad per praėjusią parą mirė 10 žmonių, kurie priklausė 60–99 metų amžiaus grupėms. Tačiau naujausia Statistikos departamento pateikta informacija įnešė ir sumaišties – po vieną mirusį nuo koronaviruso padaugėjo 20-29 ir 30-39 metų amžiaus grupėse.
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), šio specialistai patikino, kad praėjusią parą tokio amžiaus žmonių mirčių neužfiksuota, jų taip pat nėra ir paskutinių kelių savaičių centro turimoje mirčių statistikoje. Dėl informacijos patikslinimo pasiūlyta kreiptis į Statistikos departamentą.
Su naujienų portalu lrytas.lt bendravę Statistikos departamento darbuotojai taip pat patvirtino, kad šios dvi jaunų žmonių mirtys nėra praėjusios paros, o iš ankstesnio laikotarpio. Prie šių mirčių skaičiaus šiose dviejose amžiaus grupėse jos galėjo būti pridėtos, kai buvo taisomi ar tikslinami duomenys, galėjo būti patikslintas mirusiųjų amžius.
Statistikos departamento Statistinės informacijos sklaidos ir komunikacijos skyriaus patarėja Eglė Vankevičė pateikė daugiau informacijos apie šias dvi mirtis.
„Per paskutinę parą gavome du retrospektyvius įrašus apie mirtis. 20-29 metų amžiaus grupei priklausęs asmuo mirė sausio 5 d.. Jam buvo 28 metai, gyveno – pietryčių Lietuvoje. Kita mirtis, 30-39 metų amžiaus grupei priklausiusio asmens, užfiksuota kovo 2 d., jam buvo 38 metai, mirė namuose, galimai Vilniaus mieste. Galime numanyti, kad minėti įrašai buvo arba patikslinti, arba pilnai suvesti ir taip prisidėjo prie bendros statistikos“, – sakė ji.
Prezidentė: nėra komunikacijos dėl vakcinų
Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku.
„Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (...) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė.
Anot D. Grybauskaitės, pernelyg daug atsakomybės suteikta regionų savivaldai bei šeimos gydytojams.
Ministro priekaištai
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad jam nerimą kelia tos savivaldybės, kuriose skiepijimo nuo COVID-19 procesas stringa.
„Nerimą kelia tos savivaldybės, kurios tarsi žiūrovai įtempto filmo kino salėje su dėžutėmis skrudintų kukurūzų saugiai „bijo“, o ne dalyvauja realioje kovoje už laisvę – susitikti, apsikabinti, būti kartu. Sunku suprasti, kas tai: sunkiai paaiškinamas užsispyrimas ir nenoras gyventi XXI amžiuje ar tiesiog vadybos procesų neišmanymas, lyderystės stoka, o gal tendencinga apatija“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienio vakarą pareiškė ministras.
„Nelaukime, kol kas nors patieks mums vakcinacijos prasmę ant lėkštutės su spalvotais krašteliais. Prisiminkime Viktoro Franklio išmintį. Prasmės neįmanoma pateikti – ją kiekvienam reikia atrasti pačiam. Aš vis dar tikiu, kad mes esame pasirengę suremti pečius. Visi!“ – pridūrė jis.
Vis dėlto, ministras pabrėžė, kad praėjusią parą pasiektas dienos rekordas – paskiepyta beveik 14 tūkst. žmonių.
