Profesoriaus Shlomo Ben-Haim‘io navigacinę sistemą (angl. – Carto system) medikai naudoja pasaulyje jau seniai ir ši sistema iš pradžių buvo sukurta stebėti, kaip elektrinis impulsas plinta per širdies raumenį.
Navigacinė sistema, kaip pasakoja prof. A. Aidietis veikia taip: su kateteriu per veną pasiekiama širdis, specialiais elektrodais prisiliečiama prie reikiamos vietos ir gydytojas suformuoja trimatį tos širdies ertmės vaizdą ekrane, taip sukurdamas galimybę stebėti, kaip plinta elektrinis impulsas.
Sutrikus širdies ritmui, kai pulsas gali siekti net 200 kartų per minutę, be šios technologijos sunku būtų taip tiksliai suprasti širdies ritmo sutrikimo priežastį.
Tačiau sistemos kūrėjai žengė dar toliau: dabar sistema pritaikoma ne tik širdies ritmui stebėti, bet ir struktūrinėms širdies ligoms gydyti – prieširdžio, skilvelio, vožtuvų ar kitoms patologijoms, kurios iki šiol buvo kardiologų gydomos, operacinius veiksmus kontroliuojant ultragarsu.
Kaip pasakoja gydytojas kardiologas dr. Gediminas Račkauskas, jau dvylikai pacientų pritaikius šią specialią navigacinę sistemą, širdies kairiojo prieširdžio ausytei buvo įstatytas specialus uždariklis.
Tokį būdą itin pravartu taikyti pacientams, kurie kenčia nuo prieširdžių virpėjimo, nes tokiais atvejais kraujas blogai išteka iš prieširdžio ausytės ir toje vietoje gali susidaryti kraujo krešulys, galintis sukelti embolines komplikacijas, pavyzdžiui, insultą.
„Su specialiais instrumentais, naudodami elektrodus, vizualizuojame dešiniojo prieširdžio anatomiją, tuomet – pertvaros anatomiją, per kurią, punktuodami adata pasiekiame kairįjį prieširdį ir specialiu uždarikliu uždarome prieširdžio ausytę, – aiškina gydytojas kardiologas dr. G. Račkauskas. – Visą procesą ir patį įtaisą stebime ekrane trimatėje erdvėje, todėl mūsų atliekami veiksmai tikslūs ir mes žinome, kad viską atlikus uždariklio pozicijos nebereikės keisti“.
Pacientams, kuriems jau buvo atlikta šia nauja technologija pagrįsta operacija, turėjo tam tikrų rizikos veiksnių, kurie neleido jiems saugiai vartoti kraują skystinančių vaistų: vieni iš jų jau buvo patyrę insultą, kiti turėjo ypatingos formos prieširdžio ausytę, keliančią žymiai didesnę riziką patirti insultą, kiti dėl tam tikrų priežasčių negalėjo vartoti vaistų, mažinančių kraujo krešėjimą ir pavojingų krešulių susidarymą, dar kiti – turėjo kitų sunkių gretutinių ligų.
Prof. A. Aidietis ir jo kolegos įsitikinę, kad šiai navigacinei technologijai, jau dabar taip sėkmingai padedančiai atlikti saugias ir tikslias širdies struktūrų operacijas, ateityje prognozuojamas dar platesnis panaudojimo spektras. Pasitelkus mokslinius tyrimus jau ieškoma būdų, kaip sistema galėtų padėti atliekant ir onkologinių ligonių operacijas.
