Toksikologas atskleidė, kokių siaubingų priedų randama moksleivių vartojamuose narkotikuose

Apsinuodijimas žiurknuodžiais, kurie dedami į sintetinius kanabinoidus, kad šie ilgiau veiktų. Hemoraginis insultas, ištinkantis nesulaukus nė dvidešimties. Broliams savo balsais neduodantys ramybės velniai ir angelai.

 Pasak toksikologo, gana sunku atpažinti žmogų, kuris pradeda vartoti naująsias medžiagas.<br> 123rf ir T.Bauro nuotr.
 Pasak toksikologo, gana sunku atpažinti žmogų, kuris pradeda vartoti naująsias medžiagas.<br> 123rf ir T.Bauro nuotr.
 Pasak toksikologo, gana sunku atpažinti žmogų, kuris pradeda vartoti naująsias medžiagas.<br> 123rf nuotr.
 Pasak toksikologo, gana sunku atpažinti žmogų, kuris pradeda vartoti naująsias medžiagas.<br> 123rf nuotr.
Kęstutis Dvareckas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kęstutis Dvareckas.<br>D.Umbraso nuotr.
Robertas Badaras.<br>T.Bauro nuotr.
Robertas Badaras.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 29, 2021, 2:45 PM

Visa tai – istorijos iš paauglių realybės, kurią vis dar yra pagunda neigti ne tik jiems patiems, kišenpiningius jiems duodantiems tėvams, bet ir mokykloms, kurioms patogiau manyti, kad narkotikų problema jų įstaigoje neegzistuoja.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) pirmadienį pristatytas tyrimas, atliktas visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, rodo, kad net 19 proc. apklaustų 15-16 metų mokinių bent 1–2 kartus bandę kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Tą jie daro ne dėl noro nusikalsti, pažeisti įstatymus, o tiesiog iš smalsumo.

Patys paaugliai nurodo, kad narkotikų įsigyti jiems yra lengva. NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, net 24 proc. apklaustų moksleivių tvirtina galintys lengvai gauti kanapių.

„Pasiūla galima net mokyklos kieme. Yra tarpininkų, platintojų. Po palange paliekamas ryšulėlis, ten pat paliekami ir pinigai atsiskaitant už paslaugą“, – apie narkotikų platintojų ir vartotojų išradingumą pasakojo R.Čiužas.

Medikams, anksčiau susidūrusiems su klasikinių kvaišalų grupe, didelį nerimą kelia sintetinių medžiagų atsiradimas. Nors pastebima tendencija, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje „grįžtama“ prie „tradicinių“ psichotropinių medžiagų vartojimo, tačiau sintetinių pakaitalų pigumas ir prieinamumas daro savo – sintetiniai kanabioidai šiuo metu rinkoje patys populiariausi. Medžiagos maišomos tarpusavyje, klastojamos medikamentinės priemonės, taip darant dar didesnę žalą sveikatai ir net keliant pavojų gyvybei.

Didžioji dalis apklaustų moksleivių nurodė vartojantys rūkomus žolių mišinius ir skysčių formos medžiagas, mažiau – miltelių, kristalų ar tablečių formos medžiagų.

Naujas medžiagas sunkiau atpažinti

Toksikologas Robertas Badaras prisipažino, kad psichotropinių medžiagų vartojimo statistika Lietuvoje jam kaip medikui kelia nerimą.

„Kai kuriomis pozicijomis mes esame virš Europos vidurkio, tačiau yra pozicijų, kur ir pirmaujame – pavyzdžiui, elektroninių cigarečių vartojimas. Visi „žino“, kad tai yra „labai gerai“. Bet yra daugybė studijų, rodančių, kad būtent elektroninės cigaretės yra naudojamos ne tik legaliems užpildams vartoti, bet ir nelegalioms medžiagoms, tarp jų ir sintetiniams kanabinoidams. Pagal šį rodiklį Lietuva 15-16 metų segmente užima pirmąją vietą“, – dėstė R.Badaras.

Pasak toksikologo, gana sunku atpažinti žmogų, kuris pradeda vartoti naująsias medžiagas. „Jeigu klasikinės medžiagos duoda aiškią „kliniką“ ir labai greitai, tai naujosios medžiagos ilgą laiką gali būti nepastebimos. Ypač paauglių tėvams ta tiesa atrodo tokia bauginanti, kad geriau jos nematyti“, – sakė medikas.

Nors ne taip intensyviai pasireiškia, bet naujųjų psichotropinių medžiagų vartojimo požymiai tie patys, kaip klasikinių atveju – keičiasi nuotaikos, dienos nakties režimas, dėmesys, susikaupimas, koncentracija mažėja, atsiranda naujų pažįstamų ratas, dingsta įprasti buvę interesai.

„Po truputį, lyg netyčia, pradeda trūkti pinigų. Aišku, lyginant su klasikinėmis medžiagoms, kurios suvalgydavo didelius finansų srautus, naujosios yra pigesnės, ir tai didina jų reliatyvų prieinamumą.

Jų pasiūla didelė. Europos monitoringo centras nuo 2002 m. yra priskaičiavęs 790 naujų medžiagų. Jei klasikinių medžiagų buvo 6-8, tai dabar kalbam apie 800 medžiagų. Nelabai turim galimybės jas verifikuoti“, – sakė toksikologas.

Priedai – kaip iš siaubo filmo

Pasak specialisto, jau šiek tiek rimsta cunamis, baimės ir nesusitvarkymo jausmas, šiek tiek apsipranta medikai. Medžiagų naujų atsiranda, bet naujų grupių – ne, pagrindinės medžiagų grupės išlieka.

Visoje Europoje stebimas grįžimas prie klasikinių medžiagų. Ir patys vartotojai pamatė, kuo gali baigtis eksperimentai su naujovėmis.

„Tose medžiagose randama tokių priedų, kaip, pavyzdžiui, žiurknuodžiai, aprašyti 5 mirties atvejai. Ilgai buvo spėliojama, koks tikslas juos įmaišyti, ir tiesa pasirodė labai pragmatiška – pridėjus į sintetinius kanabinoidus žiurknuodžių, jie ilgiau išlieka organizme“, – pasakojo R.Badaras.

Stebima dar viena nerimą kelianti tendencija – klasikiniai preparatai kuo toliau, tuo dažniau papildomi nelegaliais priedais. Kanapės, pasak toksikologo, pradėtos padirbinėti jau pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje – tai labai pigu ir naudinga gamintojams.

„Bet kokios kokybės augalą papurškia sintetine medžiaga, kuri veikia tuos pačius receptorius, ir gauna kokį nori efektą. Bet tyčia ar netyčia pamiršta, kad, skirtingai nuo augalinių kanabinoidų, sintetiniai kanabiniodai kartais prie receptorių prisikabina taip, kad receptorius stimuliuojamas tol, kol sunyksta.

Poveikis kai kuriuose šaltiniuose vertinamas kaip iki 100 kartų stipresnis. Teko matyti labai skaudžių ir net mirtinų komplikacijų būtent dėl to, kad buvo vartoti sintetiniai kanabinoidai“, – sakė toksikologas.

Vieni asmenys vartoja sintetinius kanabinoidus galvodami, kad įsigijo natūralų produktą, kiti – sąmoningai. Su tuo susiję hemoraginiai insultai nesulaukus dvidešimties jau pasitaiko ir Lietuvoje.

Mato velnius ir angelus

Socialinių projektų iniciatorius, „Aš Esu“ bendruomenės vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas padeda žmonėms, taip pat ir jaunuoliams, ištrūkti iš priklausomybių užburto rato.

K.Dvareckas apgailestavo, kad priklausomybių problemą neretai vengiama pripažinti, taip ją tik pagilinant.

„Ne tik paauglių tėvai nori neigti problemą, dažnai tą neigimą girdime ir iš pačių priklausomų žmonių, jų aplinkos, o kartais net ir instituciniu mastu. Tenka susidurti su įstaigomis, kurios sako: „Mūsų mokykloje, gimnazijoje ši problema neegzistuoja“. Tuomet kyla klausimas, ar ta gimnazija vykdo savo veiklą vis dar tame pačiame krašte, kuriame mes gyvename?

Pripažinus tiesą lengviau atrasti tinkamas priemones. Tada galim priimti adekvačius sprendimus. Be reikalo daug laiko, jėgų ir resursų išeikvojam grimams, įvaizdžiams, po kuriais toliau tyliai bijom ir laukiam, kuo čia viskas baigsis“, – kalbėjo K.Dvareckas.

Su socialiniais projektais dirbantį K.Dvarecką labiausiai gąsdina tai, kad ateina jauni žmonės su begale gretutinių sutrikimų, kur net nesuprasi, kaip tinkamai padėti. Su senaisiais kvaišalų vartotojais aiškiau – žinai procesus, kaip viskas vyksta.

„Naujų psichoaktyvių medžiagų vartotojai dažnai ateina ne vieni, o su savo tariamais draugais, kurių balsus girdi, ateina su visokiais papildomais regėjimais, kartais ir religinio pobūdžio regėjimais.

Ne taip seniai skambino mama, labai sunerimusi dėl savo abiejų sūnų. Sako, noriu savo abu sūnus pas jus kaip nors „patalpinti“. Pasakiau, kad pirma turi norėti jie. Be to, abiejų negalėtume priimti, yra ir kitos bendruomenės – sveikiau, kad abu broliai sveiktų skirtingose.

Tuomet mama sako: noriu pirmiausia tą vyresnį, kuris velnius mato, nes jaunesnis mato dangaus būtybes, dėl jo šiek tiek ramiau. Taip supranti, kokiame keistame, skausmingame pasaulyje žmonės gyvena“, – pasakojo K.Dvareckas.

Pasak kunigo, išsivaduoti nuo priklausomybių padeda tik kryptingos ir nuoseklios pastangos. Greitų sprendimų čia nebūna – jų paieškos pastūmėja į burtininkavimus, tariamus gydymus, užkalbėjimus, kurie neduoda rezultato.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?