Karantinas sukėlė ir vieną teigiamą efektą – paaugliams kiek sunkiau gauti narkotinių medžiagų

Neigiamai visuomenės psichikos sveikatai atsiliepiantis karantinas, ko gero, sukėlė ir vieną teigiamą efektą – nuotoliniu būdu mokslus tęsiantiems, mokyklų nelankantiems vyresnių klasių moksleiviams kiek sunkiau gauti narkotinių medžiagų.

Net ketvirtadalis lietuvių paauglių tvirtina, kad gali be vargo gauti narkotinių medžiagų.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Net ketvirtadalis lietuvių paauglių tvirtina, kad gali be vargo gauti narkotinių medžiagų.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Net ketvirtadalis lietuvių paauglių tvirtina, kad gali be vargo gauti narkotinių medžiagų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net ketvirtadalis lietuvių paauglių tvirtina, kad gali be vargo gauti narkotinių medžiagų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net ketvirtadalis lietuvių paauglių tvirtina, kad gali be vargo gauti narkotinių medžiagų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net ketvirtadalis lietuvių paauglių tvirtina, kad gali be vargo gauti narkotinių medžiagų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 1, 2021, 5:06 PM

Tiesa, šis karantino poveikis dar neįvertintas ir neabejotinai bus trumpalaikis, nes sugrįžusiems į klases ir išsiilgusiems socialinio bendravimo mokiniams gali kilti ir daugiau pagundų svaigintis.

Tarptautinis alkoholio ir narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas rodo, kad Lietuvos moksleiviai pagal šiuos žalingus įpročius ne itin skiriasi nuo bendraamžių europiečių.

Mūsų šalyje 19 proc. 15–16 metų paauglių prisipažino, kad mažiausiai vieną ar du kartus bandė kokių nors narkotikų. Tyrime dalyvavusių 35 Europos šalių vidurkis – 16 proc., bet, pavyzdžiui, Prancūzijoje 24 proc. apklaustų moksleivių tvirtina bandę narkotikus.

Kiek išsiskyrė Lietuvos ir europiniai narkotikų vartojimo pokyčiai. Mūsų šalyje, lyginant su 2011 m. tyrimu, šiek tiek sumažėjo kvaišalus išbandžiusių moksleivių dalis, o Europoje išaugo. Tačiau tai neturėtų visuomenės nuraminti, nes pagal kai kuriuos narkotikų vartojimo skaičius lietuvių paaugliai viršija europinį vidurkį.

Labai svarbus rodiklis – aukštos rizikos kanapių vartotojų kategorija. Tokių moksleivių Lietuvoje apie 4 proc. ir šis narkotikas lengviausiai prieinamas – 24 proc. lietuvių paauglių tvirtina, kad gali be vargo gauti kanapių, jų ryšulėliai paliekami mokyklų kiemuose net po palangėmis, ten pat padėjus pinigų platintojams.

Atrodytų, aukštos rizikos jaunųjų kvaišalų vartotojų dalis nėra didelė, bet tai į rimtą bėdą patekę paaugliai, nes jiems gresia išsiugdyti sunkiai įveikiamą priklausomybę, kyla reali grėsmė jų sveikatai ar net gyvybei.

Be to, greta kanapių lietuviai dažniau nei vidutiniškai Europoje pabando sintetinius kanabinoidus ir katinoidus – visokius „spaisais“, „chimkėmis“, „miau miau“, „mefais“ vadinamus kvaišalus. Lietuvoje kanabinoidus vartojo 4,5 proc., Europoje – 3,1 proc. 15–16 metų paauglių.

Šie vadinamieji legalūs narkotikai yra nebrangūs, todėl jaunimui lengviau jų įsigyti. Tokių medžiagų pavojų didina ir tai, kad jos gali būti labai įvairios formos, – milteliai, suktinės, druska, nosies purškalai ar tabletės – ir tėvams kartais sunkiau suprasti, kad tai – kvaišalai.

Krinta į akis, kad lietuviai pirmauja Europoje pagal elektroninių cigarečių vartojimą, o jas galima pripildyti ne tik legalių medžiagų, bet ir sintetinių kanabinoidų.

Beje, naujo pobūdžio kvaišalų vartotojus sunkiau atpažinti, nes jų poveikis kitoks nei tradicinių narkotikų ir ilgiau nepastebimas.

Baisiausia, kad šių narkotinių medžiagų platintojai dar ima ir eksperimentuoti, – Europoje registruoti 5 mirties atvejai, kuriuos sukėlė į sintetinius kanabinoidus įmaišyti žiurknuodžiai.

Mat toks priedas padeda ilgiau išlaikyti narkotinį poveikį, bet per daug jo pridėjus gresia siaubingos pasekmės.

Eksperimentuojama ir su klasikinėmis narkotinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kanapės gali būti apipurkštos sintetiniais kanabinoidais ir kai kuriais atvejais taip net ir 100 kartų sustiprinamas narkotinis poveikis, o tuomet pasekmės gali būti ir mirtinos.

Negana to, Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, ėmė plisti suklastoti medikamentai. Ypač pavojingos „XanaX“ tabletės, kurių sudėtyje yra nauja psichoaktyvi medžiaga, galinti sukelti labai pavojingas pasekmes sveikatai.

Pavojų gali kelti ir legalių medikamentų vartojimas. Tyrimas parodė, kad kas penktas moksleivis Lietuvoje vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui.

Beje, merginos taip elgiasi dvigubai dažniau nei jaunuoliai. Šie medikamentai irgi gali sukelti priklausomybę nuo jų, baimę, nemigą, haliucinacijas ir paskatinti griebtis narkotikų.

Jaunuoliai įsigyja ir stiprių psichotropinių preparatų klastodami popierinius receptus.

Nuo liepos mėnesio juos bus galima išrašyti tik ant specialių blankų, bet šios narkotinį poveikį turinčios medžiagos vis tiek gali nedingti iš kvaišalų rinkos.

Europinis tyrimas atskleidė ir vieną iš pirmo žvilgsnio labai teigiamą pokytį – 15–16 metų moksleiviai mažiau vartoja alkoholio ir rečiau rūko.

Tačiau šis sveikos gyvensenos laimėjimas virstų niekais, jei tabaką ir alkoholį jaunuoliai pakeistų kanapėmis ar visokiomis sintetinėmis narkotinėmis medžiagomis.

Kai taip vis dėlto nutinka, labai svarbu, kad laiku tai pastebėtų tėvai, neslėptų tokių atvejų pedagogai. Beje, pasitaiko, kad kai kurios mokyklos, užuot pripažinusios narkomanijos pavojų ir su tuo kovojusios, mėgina neigti šią problemą.

Kai jau išsiugdo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, prireikia labai daug pastangų, kantrybės ir valios išsivaduoti nuo jos, be artimųjų pagalbos, mokyklos dėmesio pačiam jaunuoliui tai sunkiai pavyksta. Slėpti tokią bėdą – pats blogiausias pasirinkimas.

Vis dėlto padėti narkotikus vartojančiam jaunam žmogui, kol jo valia priešintis priklausomybei nėra visiškai sugniuždyta, dar galima. Tam reikia ir valstybės dėmesio pagalbą teikiančioms organizacijoms, ir visuomenės solidarumo.

Pandemijos suvaldymo rūpesčiai neturėtų užgožti kvaišalų vartojimo problemos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.