Naujausią statistiką išanalizavusi R. Lingienė pareiškė: „Tiesa ne visada būna maloni, bet turime ją žinoti“

„Nors tiesa ne visada būna maloni, tačiau turime ją žinoti, kad galėtume judėti į priekį“, – tokius žodžius ketvirtadienį parašė epidemiologė Rolanda Lingienė.

 R.Lingienė.<br> lrytas.lt koliažas.
 R.Lingienė.<br> lrytas.lt koliažas.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rolanda Lingienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 1, 2021, 10:57 PM, atnaujinta Apr 1, 2021, 11:00 PM

Artėjant Velykų savaitgaliui ji pasidalino savo įžvalgomis dėl COVID-19 situacijos Lietuvoje.

„Vis labiau šildantis ir naujos energijos, tikiuosi, įkvėpsiantis pavasaris būtų gerai, jog įpūstų ir geresnių tendencijų į Vilniaus epidemiologinę situaciją“, – feisbuke rašė R.Lingienė.

Ji atidžiai išnagrinėjo statistiką, kurioje pasirodė labai ryškios tendencijos. Pasak R.Lingienės, analizuojant kovo mėnesio duomenis ir lyginant juos su vasariu, Vilniuje išaugo šeimose užsikrėtusių asmenų skaičius.

„Vasarį jų buvo apie trečdalis, kovą – 35 %, užsikrėtusiųjų darbe taip pat registruota daugiau – beveik 10 %, kai vasarį jų buvo 8 %. Tuo metu, 2,5 % vilniečių kovą užsikrėtė ugdymo įstaigose, dar po 2 % atitinkamai – užsienyje ir gydymo įstaigose, 10 % – kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui: laidotuvių metu, socialinės globos įstaigose ar net, kad ir trumpai laiptinėje pakalbėję su kaimynu ir pan.“, – teigė R.Lingienė.

Ji pirštu dūrė ir į liūdną faktą – konkrečių infekcijos šaltinių nenori ar negali nurodyti bet 38 procentai užsikrėtusiųjų.

„Atskirai reikėtų aptarti kitą gausią dalį (apie 38 %) žmonių, kurie konkretaus infekcijos šaltinio nenori / negali nurodyti, bet SVARBU, kad:

1.Nustatome sąlytį su jais turėjusius žmones ir juos izoliuojame 2.Išsiaiškiname vietas, kur užsikrėtę žmonės lankėsi, – rašė R.Lingien. – Itin dažnas atsakymas yra, kad užsikrėtę asmenys lankėsi ne vienoje ar dvejose parduotuvėse, ne po vieną ir ne po du kartus naudojosi viešuoju transportu. Tai labai aiškus signalas mums visiems, kad infekcija niekur nepasitraukė, o Vilniaus regione plintant britiškajai atmainai, net ir trumpas kontaktas prekybos centre ar autobuse su užsikrėtusiuoju netinkamai dėvint kaukę ar neužtikrinant tinkamos rankų higienos, gali būti lemiantys.“

R.Lingienė taip pat pabrėžė, kad einant į parduotuvę žmonės privalo atsiminti keletą svarbiausių taisyklių – rankų dezinfekciją, naują kaukę ar respiratorių, vežimėlio ar krepšelio rankenų dezinfekciją bei rankų dezinfekciją po apsipirkimo.

Epidemiologė priminė, kad taisyklės itin svarbios ir keliaujantiems viešuoju transportu.

„Pusė vilniečių, kurie epidemiologams nesuteikė informacijos, kur galėjo užsikrėsti, lankėsi savo darbo vietose (dauguma jų – biurų / ofisų, gamybos pramonės, prekybos darbuotojai), – teigė R.Lingienė. – Vilniaus regiono epidemiologinę situaciją vaizduojančiame žemėlapyje norėtųsi šviesesnių atspalvių, tad kviečiu išreikšti meilę mūsų visų Vilniui būnant atsakingiems. Maratonas reikalauja ištvermės, bet tikiu, jog tikrai tikrai galime!“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: iš kur paimti pinigų gynybai?