Praėjusią parą šalyje atlikti 6 tūkst. 550 molekulinių (PGR) ir 4132 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 438,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,4 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 tūkst. 173 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 205 tūkst. 897 asmenys, deklaruota 162 tūkst. 99 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 12 tūkst. 74 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 55 tūkst. 872.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3687 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7478 mirtys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 50 – 99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Aštuoniems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, po vieną mirusįjį priklausė 50–59, 60–69, 70–79 ir 90–99 metų grupėms.
Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3687 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7478 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1327 žmonių – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 tūkst. 173 žmonės. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 55 tūkst. 872 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 12 tūkst. 74 asmenys.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomas 924 COVID-19 pacientai, 92 iš jų – reanimacijoje.
Deguonis papildomai tiekiamas 873 ligoniams, 52 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 126 žmonės.
Praėjusią parą paskiepyta per 12 tūkst. žmonių
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 12 tūkst. 290 žmonių, antrą – 185, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 477 tūkst. 368 asmenys, abiem – 189 tūkst. 272 .
Lietuva iki šiol yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 666 tūkst. 640 dozės.
Šiuo metu 50 tūkst. 614 dozių kol kas nepanaudotos.
Kovo statistika
Kaip šeštadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kovo mėnesį daugiausia susirgimų COVID-19 registruota šeimose ir darbovietėse.
Kaip BNS teigė gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, per kovą šeimose registruota 34 proc. visų užsikrėtimų, o darbovietėse – 16 proc. visų užsikrėtimų.
„Palyginus su sausio ir vasario mėnesio epidemiologinės diagnostikos rezultatais, matyti, jog užsikrėtimų šeimose registruojama daugiau. Sausį tokių buvo 29 procentai, o vasarį – 31 procentas“, – aiškino NVSC atstovė.
„Tuo metu skaičius atvejų, kai užsikrėtimai registruoti darbovietėse, lyginant su pastaraisiais dviem mėnesiais, taip pat yra padidėjęs. Sausį jis sudarė 15 procentų užsikrėtimų, vasarį – 13,5 procento“, – sakė ji.
Anot D. Razmuvienės, pastaruosius mėnesius mažėja užsikrėtimų gydymo, slaugos įstaigose.
Kai kuriems į karantiną – nusispjaut
Nors žmonės ir piktinasi besitęsiančiais karantino ribojimais, tačiau stengiasi jų laikytis. Vis dėlto atsiranda piliečių, kurie įžūliai pažeidinėja taisykles. Šeštadienio naktį Vilniuje vyko vakarėlis, policijos pareigūnai nustatė 89 jame dalyvavusių žmonių tapatybes, didžioji dalis jų – ERASMUS studentai.
Pasak sostinės policijos, kiek po vidurnakčio buvo gautas pranešimas, kad Kareivių gatvėje esančiame pastate vyksta vakarėlis, garsiai groja muzika, žmonės nesilaiko karantino reikalavimų.
Atvykę pareigūnai pobūvių salėje rado didelę žmonių minią, nustatytos 89 dalyvių tapatybės, dauguma jų – studentų mainų programos ERASMUS dalyviai.
Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad didžioji dalis vakarėlyje dalyvavusių asmenų – užsieniečiai.
Pareigūnai taip pat nustatė įtariamą vakarėlio organizatorių ir patalpų nuomininką.
Anot Vilniaus policijos atstovės, dalis vakarėlio dalyvių, pamatę policijos pareigūnus, spėjo pabėgti.
Dar viena vakcina
Vokiečių kompanija „CureVac“ tikisi, kad Europos vaistų agentūra (EVA) jos kurtą vakciną nuo koronaviruso registruos anksčiau nei iki šiol manyta.
„Mes esame labai pažengę trečiojoje klinikinių tyrimų fazėje ir laukiame duomenų galutiniam patvirtinimo paketui“, – vokiečių laikraščiui „Augsburger Allgemeine“ sakė įmonės atstovas Thorstenas Schülleris.
Todėl „CuraVec“ tikisi vakcinos patvirtinimo „gegužę arba birželį“. Pataruoju metu kompanija spėjo, kad EVA preparatą turėtų registruoti iki birželio pabaigos.
„CureVac“ ir toliau planuoja šiais metais pagaminti iki 300 mln. vakcinos dozių, sakė Th. Schülleris. Kitais metais numatyta milijardo vakcinos dozių gamyba.
