„Dabar jau aiškiai galima atsakyti, kad tarp 70-90 proc. bet kuria vakcina paskiepytų žmonių, praėjus tam tikram laikui, buvo rasta teigiamų PGR tyrimų rezultatų. Tai reiškia, kad tiek asmenų gali būti pavojingi kitiems žmonėms, perduoti jiems virusą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė S.Čaplinskas.
Anot jo, tyrimų duomenys rodo, kad vakcina praktiškai 100 proc. visus paskiepytus žmones apsaugo nuo mirties.
S.Čaplinskas pabrėžė, kad nuo užsikrėtimo COVID-19 liga skiepas, priklausomai nuo gamintojo apsaugo 60-90 proc. atvejų, bet svarbu, kad net ir susirgusius koronavirusine infekcija, skiepas labai dažnai apsaugo nuo sunkios ligos, palengvina jos eigą.
Ar mutacijos nugalės vakcinas?
Specialistas priminė, kad vakcinų veiksmingumui nuolatinę grėsmę keliančios viruso mutacijos – natūralus koronavirusinės infekcijos prisitaikymo mechanizmas, kurį nutraukti gali tik mažėjančios užsikrėtimo apimtys.
„Virusas labai greitai plinta, labai daug žmonių juo užsikrečia. Tokiu būdu žmonės sudaro galimybę virusui greitai mutuoti. O virusas, žinoma, pasinaudos tokia galimybe, nes jo pagrindinis tikslas ir yra, kuo greičiau patekti į ląstelę šeimininkę, kuri galėtų padauginti, kuo daugiau viruso kopijų.
Mokslininkams nuolat reikės stebėti, ar jų kuriamos vakcinos spėja paskui tas mutacijas. Galime ir pajuokauti, paklausti: kas bus greitesnis ir gudresnis – virusas ar žmonės ir jų kuriamos vakcinos?
Gera žinia, būtų ta, kad naujųjų technologijų vakcinos gali būti gana greitai modifikuojamos. Tereikia truputį pakeisti viruso spyglio baltymą koduojantį geną ir tokiu būdu vakcina gali būti greitai pritaikoma pagal tai, kaip mutuos virusas“, – sakė S.Čaplinskas.
Pasak jo, šiandien naudojamų vakcinų sukurta imuninė apsauga išliks veiksminga ir rudenį, nepaisant viruso mutacijų.
„Dabar jau matoma, kad tie žmonės, kurie niekada nebuvo susidūrę su COVID-19, jų imuninė sistema vis tiek reaguoja į šitą virusą. Gal net 40-60 proc. žmonių turi šitą savybę. Tai reiškia, kad jie buvo susidūrę su giminingais, panašiais koronavirusais, bet tų likusių atminties ląstelių, kitaip antikūnių, neužtenka, kad apsaugotų nuo šitą naują COVID-19 ligą sukeliančio koronaviruso.
O kadangi čia bus tik viruso mutacijos, tam tikra dalinė apsauga vis tiek liks. Optimizmo teikia išvada, kad kuo daugiau žmonių bus įgiję vienokį ar kitokį imunitetą, virusui bus mažesnė erdvė greitai plisti, tuo pačiu ir mutuoti. Reikia tikėtis, kad per 2-3 metus jis nusilps ir taps sezoniniu koronavirusu. Panašiai kaip gripo, ar kiti peršalimą sukeliantys virusai“, – prognozavo S.Čaplinskas.
Dilemos dėl „AstraZeneca“ vakcinos nemato
Paklaustas apie dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo kilusias abejones, ir skirtingą jų naudojimą įvairiose Europos šalyse, profesorisu pabrėžė, tarp skiepo ir sunkių komplikacijų nustatytas ryšys pasireiškia itin retais atvejais, o to priežasčių mokslininkai dar paaiškinti negali.
Tačiau S.Čaplinskas užtikrino, kad tikimybė sunkiai susirgti koronavirusu ir mirti dėl ligos yra „nepalyginamai didesnė negu komplikacijų.“
Tiesa, profesorius sutiko su tuo, kad didžioji dalis užsikrečiančiųjų COVID-19 liga, perserga lengva jos forma. „Maždaug 80 proc. žmonių užsikrėtusių koronavirusu, sirgs lengvai arba bent jiems bent jau nereikės hospitalizacijos.
14 proc. pacientų gali tekti atsidurti ligoninėje, 5 proc. – intensyvios terapijos palatoje ir iš jų net kas antras gali neišgyventi.
Kuomet ta statistika pervedama į milijonus, kurie visame pasaulyje užsikrėtė šia liga, tuomet matome, kad šitie skaičiai yra nepalyginamai didesni, kai žiūrime, kad iš 2 milijonų paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina, galbūt 1 ar 2 išsivysto sunkios komplikacijos“, – teigė S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad nors kintančios rekomendacijos dėl „AstraZeneca“ vakcinos daugeliui sukelia painiavos, tačiau viešumas ir atvirumas kalbant apie šios vakcinos poveikį ir veiksmingumą turėtų žadinti pasitikėjimą.
Užsitęsę karantino ribojimai
„Manau, kad per ilgai užsitęsė šita retorika, kad dar pagyvenikim, dar pakentėkim ir paskui gyvensime taip, kaip gyvenome iki šiol. Mano supratimu, čia yra didžiausia bėda. Jau senokai Europos komisija ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai pasakė, kad atėjo koronavirusas ir mes privalome išmokti gyventi naujoje realybėje.
Kalba turėtų eiti ne apie tai, ką atlaisvinti, ar ką uždrausti. Kalba turėtų eiti apie tai, kaip konkreti veikla turėtų būti vykdoma, kad ji būtų maksimaliai saugi naujoje realybėje“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Pasak jo, niekaip neišprendžiama prekybos centrų, kuriuose po vienu stogu veikia kelios dešimtys parduotuvių, neatidarymo problema galėtų būti išspręsta logistiškai tinkamai sutvarkius srautus.
S.Čaplinsko teigimu, suinteresuotos verslo įmonės jau yra paruošusios tam reikalingus sprendimus.
