Šalyje atlikti 11 tūkst. 968 molekuliniai (PGR) ir 7650 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 528,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 tūkst. 950 žmonių.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 215 tūkst. 31 asmuo, deklaruota 170 tūkst. 500 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 14 tūkst. 365 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 58 tūkst. 896.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3818 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7724 mirtys.
Koronavirusas ir vėl kelia galvą. Epidemiologai žada, kad trečioji banga nebus tokia baisi kaip antroji, bet naujos pandemijos grėsmės puikiai matomos. Lietuvoje jau kone kasdien virusas nusineša nė 40-ies nesulaukusią jauną gyvybę.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 50–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo nuo 90 iki 99-erių metų. Po du mirusiuosius priklausė 60–69 ir 70–79 metų grupėms, vienam buvo nuo 50 iki 59-erių metų.
Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3818 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7724 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1372 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Penkiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1190 COVID-19 pacientų, iš jų 125 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 1190 COVID-19 pacientų, 125 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1001 ligoniui, 76 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 155 žmonės.
Naujai atmainai suteikė pavadinimą
Pasak Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Danielius Naumovas, šiuo metu Lietuvoje visiems teigiamiems koronaviruso atvejams atliekami pakartotiniai molekuliniai (PGR) tyrimai, siekiant nustatyti, ar jie turi minimą E848K mutaciją.
Ją nustačius, dalis iš ėminių siunčiami sekoskaitos tyrimams.
„Jei matoma, kad šita mutacija yra keliuose teigiamuose atvejuose, kurie tarpusavyje susiję, tai sekoskaitos tyrimams imami ne visi ėminiai, o tik dalis, nes statistiškai visų tirti nėra prasmės. Labai tikėtina, kad visi ir bus tos pačios atmainos atvejai. Taip pat sekoskaitos tyrimai yra gana ilgi ir brangūs“, – aiškino mokslininkas.
D. Naumovo teigimu, iki šiol kodinio pavadinimo neturėjusi atmaina dabar bus vadinama B.1.620. Suteikti jai unikalų pavadinimą pasiūlė Santaros klinikų Biobanko vadovas su kolegomis Gyčiu Dudu ir Ingrida Olendraite.
„Jos tikriausiai negalima vaidinti nei lietuviškąja nei Anykščių, kaip komentatoriai nori. Iš tiesų šita atmaina nėra labai naujoviška, nes ji buvo aptikta ir Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, net JAV. Pirmas jos atvejis nustatytas Prancūzijoje šiais metais vasarį. Bet negalima sakyti, kad ji ten atsirado, tikėtina, kad ji atvežta“, – sakė biologas.
Pasak jo, greičiausiai atmaina yra kilusi iš Afrikos. Be to, ji buvo gana reta, todėl mokslininkai šiai atmainai daug dėmesio neskyrė.
„Ji buvo atsiradusi sporadiškai – vienas atvejis per mėnesį ar pusę metų. Jei vienas atvejis, vadinasi, neplinta ir neturi ypatingų savybių, bet galbūt buvo labai gerai izoliuotas tas atvejis“, – svarstė D. Naumovas.
Pradės skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina
Farmacijos kompanijai informavus, kad siūlo pradėti platinti ir naudoti „Johsnon & Johnson“ vakciną nuo koronaviruso, 4800 jos dozių, esančių Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje (ESSC), trečiadienį bus paskirstyta vakcinacijos centrams, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Ši vakcinų siunta bus skirta senjorams, lėtinėmis ligomis sergantiems ligoninėse gydomiems pacientams, taip pat asmenims, vykstantiems dirbti į Lietuvos diplomatines ir konsulines įstaigas užsienio valstybėse.
„Johsnon & Johnson“ farmacijos įmonių grupei priklausančios kompanijos „Janssen Pharmaceutica NV“ sukurta „Janssen“ vakcina yra ketvirtasis Europos Sąjungoje patvirtintas preparatas nuo koronaviruso.
Skiepijant šiomis vakcinomis reikalinga tik viena dozė.
