Anot jos, tikėtina, kad rekordinės testavimo apimtys kartu su beveik 30 proc. siekiančia visuomenės imunizacija yra tarp esminių priežasčių, kodėl į juodąją zoną įžengiama nuosekliau nei rudenį.
Apžvalgoje išskiriamos trys pagrindinės tendencijos apie užsikrėtimo mastus įvairiose gyventojų grupėse.
Šiuo metu apie trečdalis pirmų vakcinų dozių yra įskiepijama 65+ amžiaus grupės asmenims, tačiau ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų, kurių virš 70 proc. šiuo metu turi imunitetą COVID-19.
Švietimo darbuotojų ir 65+ amžiaus asmenų grupėse, kuriose tik neseniai imunizacijos lygis perkopė 50 proc., atvejų augimas yra šiek tiek lėtesnis nei likusioje populiacijoje, bet tokio stipraus efekto kaip tarp medikų ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų dar teks palaukti.
Lietuvoje jau paskiepyta virš 300 tūkst. aukščiausios rizikos grupės (65 arba daugiau metų) asmenų. Šiuo metu šios grupės skiepijimas lėtėja, bet vis dar sudaro virš trečdalio visų suleistų pirmų vakcinos dozių, ir imunizacija, įskaitant ir persirgusius, yra pasiekusi apie 60 proc.
Sparčiai prastėjanti ligoninių situacija
Pagrindinių pandemijos rodiklių apžvalgą atlikęs Vyriausybės projektų vadovas Aistis Šimaitis pastebi, kad naujų viruso atvejų skaičius nuo kovo pradžios auga, tačiau dar greičiau didėjo testavimo apimtys, todėl teigiamų tyrimų procentas liko daugmaž stabilus. Jau 5 dienas esame juodojoje zonoje, tačiau augimo greitis yra mažesnis, nei buvo įžengus į juodąją zoną rudenį.
Nors bendras teigiamų testų procentas tebėra stabilus, daugėja asmenų, besitiriančių dėl jaučiamų COVID-19 simptomų, taip pat auga teigiamų tyrimų procentas tarp šių asmenų – jis šiuo metu siekia gruodžio lygį. Tai rodo, kad COVID-19 vyravimas tarp peršalimo tipo simptomus sukeliančių ligų auga. Taip pat, plečiant greitųjų antigeno testų apimtis, mažėja teigiamų tyrimų procentas, tačiau PGR tyrimų teigiamų tyrimų dalis nuosekliai auga.
Situacija ligoninėse sparčiai prastėja Vilniaus ir Kauno regionuose. Vilniaus ir Alytaus COVID-19 klasteryje dabar užimtų gydymo ir reanimacijos lovų skaičius siekia gruodžio pradžios lygį, Kauno ir Marijampolės – lapkričio pradžios, o kituose klasteriuose pacientų skaičiai vis dar yra maži.
Vakcinacijos apžvalga
A.Šimaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jau paskiepyta virš 300 tūkst. aukščiausios rizikos grupės (65 arba daugiau metų) asmenų. Šiuo metu šios grupės skiepijimas lėtėja, bet vis dar sudaro virš trečdalio visų suleistų pirmų vakcinos dozių, ir imunizacija, įskaitant ir persirgusius, yra pasiekusi apie 60 proc.
Vyriausybės projektų vadovo teigimu, vakcinacijos efektas yra labai ryškus asmenų grupėse, kuriose imunizuota daugiau nei 70 proc. asmenų. Šiuo metu tai yra sveikatos priežiūros darbuotojai ir socialinės bei globos veiklų darbuotojai.
Daugėjant atvejų mažiausiai vakcinuotų asmenų grupėje, tarp sveikatos, socialinės ir globos veiklų darbuotojų matomas atvejų daugėjimas yra gerokai mažesnis. Šis efektas nėra toks ryškus tarp švietimo darbuotojų ir asmenų, kuriems yra 65 ir daugiau metų, nes tik neseniai šių grupių imunizacijos lygis perkopė 50 proc.
Vakcinų sunaudojimas Lietuvoje yra labai operatyvus: tik gavus naują „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinų siuntą, visos vakcinos sunaudojamos per keletą dienų, tačiau ir nesunaudotų „Vaxzevria“ vakcinų dabar turime tik 5 proc. viso gauto kiekio, paaiškino A.Šimaitis.
