Lietuvoje užsikrėtimų skaičius po savaitgalio tradiciškai perkopė tūkstančio ribą. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1043 nauji koronaviruso atvejai. Iš viso šalyje COVID-19 jau užfiksuotas 251 450 asmenims. Šiuo metu serga 15 898.
Per pirmadienį mirė dar 15 pacientų. Virusas Lietuvoje jau pareikalavo 3976 aukų.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 573,1 atvejo.
Nuo COVID-19 jau pasveiko 226 595 asmenys. Per praėjusią parą pasveiko 1653.
Per pirmadienį pirmąja vakcinos doze paskiepyti 8758 žmonės.
Antrąją vakcinos dozę pirmadienį gavo 3595 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyti 702 140 žmonės.
Iš viso antrąja vakcinos doze paskiepytų jau – 309 906. Lietuvoje jau panaudota 1 012 046 vakcinų.
Per praėjusią parą ištirti 8660 PGR ėminiai. Iš viso jau ištirti 2 651 253 ėminiai
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1237 COVID-19 pacientai, 128 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1019 ligonių, 74 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 110 žmonių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 251 tūkst. 450 žmonių.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 61 tūkst. 473 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 15 tūkst. 898 asmenys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 30 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių, o dar trims – nuo 50 iki 59-erių metų.
Po vieną mirusįjį priklausė 30–39, 40–49 ir 60–69 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3976 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8024 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1441 žmogus – priklausė 80–89 metų grupei. Penkiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Rizika dėl skiepų registracijos sistemos
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako matantis rizikas, jog trijų didžiausių miestų šiuo metu naudojama ir jau stringanti registravimo vakcinacijai nuo koronaviruso sistema gali neatlaikyti apkrovų pritaikius ją nacionaliniu mastu.
Jis pirmadienio nesklandumus sako vertinantis kaip „pratybas prieš pritaikymą nacionaliniu mastu ir masinę vakcinaciją“.
„Galime tik įvertinti, kad tai yra realūs iššūkiai, kurie įvyks visą šią sistemą naudojant nacionaliniu mastu, nes kol kas, mano žiniomis, tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda ją naudoja, bet, kaip matome, iššūkiai yra nemaži (...). Kas šįryt įvyko – didelis skaičius registravosi žmonių ir sistema neatlaikė, po kurio laiko buvo atgaivinta. Tai natūralu – šitą riziką matome“, – spaudos konferencijoje sakė meras.
„Akivaizdu, kad į tai reikia atkreipti dėmesį, kad nacionaliniu mastu neužlūžtų sistema ilgesniam laikui, o ne trumpam, kaip pas mus įvyko“, – tvirtino R. Šimašius.
Skiepytis vyksta ir į Vilnių, ir iš jo
R. Šimašius sako abejojantis, ar į sostinę atvykstančių skiepytis iš kitų savivaldybių yra daug, jis sako girdintis ir apie priešingas tendencijas, kuomet būtent vilniečiai vyksta skiepytis į aplinkinius rajonus, pabrėždamas, jog nė viena savivaldybė netaiko apribojimų besiskiepijančių gyvenamajai vietai.
„Man atrodo, kad tai nėra tiek daug, kad tai pavieniai atvejai, kurie garsiai ištransliuojami, nes tai yra nukrypimai nuo normalios situacijos. Aš turiu duomenų apie tai, kaip trisdešimtmečiai neva važiuoja į kai kuriuos rajonus aplink Vilnių, kur ypatingai prastai su skiepais – ar Šalčininkus, ar kažkur kitur, kad nuvažiuoja ir pasiskiepija be jokių problemų“, – teigė jis.
Jis taip pat pripažįsta laukiantis Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo dėl „AstraZeneca“ antrosios dozės paankstinimo ne tik abiturientams ir mokytojams, bet ir kitoms grupėms. Nes, anot jo, žmonės skaičiuoja kitomis vakcinomis greičiau užsitikrinsiantys imunitetą, nei „AstraZeneca“, ir „tai yra problema“.
Skiepijimas Kaune
Gaunant pakankamai vakcinų, Kaune šią savaitę tikimasi pradėti skiepyti ir gyventojus, kuriems yra 55-eri metai bei daugiau.
„Šią savaitę vakcinuosime daug asmenų grupių, galvojame galbūt net užkabinti 55+ asmenų grupę ir taip pat visus aukščiau esančius prioritetus“, – BNS pirmadienį sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Pasak jo, miestas taip pat turi daug sąrašų gautų iš didelių įmonių bei kontaktinį darbą dirbančių svarbias funkcijas vykdančių darbuotojų, todėl planuojama skiepyti ir juos.
P. Keras sako, jog nors vis dar atsiranda gyventojų iš aukštesnių prioritetinių grupių, norinčių vakcinuotis, didesni gaunamų vakcinų kiekiai leidžia plėsti skiepijamų gyventojų grupes.
Skiepijimas Klaipėdoje
Klaipėda pradeda vakcinuoti 55+ amžiaus grupei priklausančius gyventojus. Nuo antradienio, gegužės 4 d., jiems bus atverta elektroninė registracijos sistema vakcinavimasklaipedoje.lt. Sistemoje klaipėdiečiai galės pasirinkti norimą vakcinos rūšį iš tuo metu turimų vakcinavimo centruose, skelbia uostamiesčio savivaldybė.
„Matydami sergamumo situaciją, kuri, deja, pradėjo blogėti, taip pat įvertinę gautus vakcinos kiekius, nusprendėme žengti į naują etapą ir pradėti gyventojų nuo 55 metų vakcinaciją. Kviečiu būti aktyvius ir skiepytis vardan savo ir artimųjų saugumo“, – kviečia Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Vakcinų siunta
Gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ pirmadienį pristatė į Lietuvą dvidešimtąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 99450 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Tą pačią dieną jos turėtų pasiekti savivaldybes.
Kaip ir anksčiau, vakcinos yra skirstomos savivaldybėms atsižvelgiant į prioritetinėms grupėms priklausančių nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą, taip pat daugiau vakcinų bus skiriama toms savivaldybėms, kuriuose fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19 liga.
Savivaldybės yra iš anksto informuojamos apie joms planuojamus paskirti vakcinų kiekius, kad galėtų sklandžiai organizuoti skiepijimo procesą.
Iki šios dienos Lietuva gavo 717,4 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 700,3 tūkst. dozių.
