Šalyje atlikti 15 tūkst. 539 molekuliniai (PGR) ir 9090 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 574,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,6 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 254 tūkst. 91 žmogus.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4000 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8068 mirtys.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 228 tūkst. 696 asmenys, deklaruoti 182 tūkst. 792 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 378 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 62 tūkst. 282.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 4 tūkst. žmonių
Nuo pandemijos pradžios šalyje nuo COVID-19 iš viso mirė 4 tūkstančiai žmonių.
Per praėjusią parą – šeši sirgusieji, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1449 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Penkiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8068 mirtys.
Ligoninėse šiuo metu gydoma per 1,2 tūkst. COVID-19 pacientų, iš jų 116 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 1260 COVID-19 pacientų, 116 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1026 ligoniams, 67 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 122 žmonės.
Išaušo ilgai laukta diena. Ketvirtadienį bus pateikta daugiau detalių apie masinės gyventojų vakcinacijos pradžią. Būtinybė spartinti skiepijimą – daugiau nei akivaizdi. Susirgimų Lietuvoje niekaip nemąžta, o papildomą grėsmę kelia ir vis plačiau po šalį plintančios pavojingesnės viruso atmainos.
Per praėjusią parą paskiepyta beveik 32 tūkst. žmonių
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 319 žmonių, antrą – 20 tūkst. 433, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 724 tūkst. 952 asmenys, abiem – 347 tūkst. 719.
Bent viena vakcinos doze paskiepyta 49,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64 proc. 70–79 metų gyventojų ir 48,2 proc. 60–69 metų gyventojų.
Lietuvoje bent vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę kiek daugiau nei ketvirtadalis – 25,9 proc. – žmonių.
Šiuo metu Lietuva iš viso yra gavusi 1 mln. 268 tūkst. 555 vakcinos dozes, 1 mln. 250 tūkst. 555 iš jų pristatytos į vakcinavimo centrus, kuriuose panaudota 1 mln. 72 tūkst. 671 dozė.
Kol kas nepanaudotos 195 tūkst. 884 vakcinos dozės.
Premjerės pasipiktinimas
Pakruojo rajono savivaldybės sprendimą jau savaitgalį pradėti visų pilnamečių gyventojų skiepijimą nuo COVID-19 premjerė Ingrida Šimonytė vertina kaip saviveiklą.
„Vertinu tai kaip saviveiklą, kurios neturėtų būti šiuo metu. Todėl, kad pagal visus parametrus, pagal riziką susirgti, riziką numirti, riziką gulėti ligoninėje sunkios formos, nepaisant to, kad serga įvairaus amžiaus žmonės ir į ligonines patenka įvairaus amžiaus žmonės, rizika aiškiai mažėja jaunyn“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.
„Nėra Pakruojis toks mažas miestas, kad visi žmonės, kurie yra vyresnio amžiaus, ir nebūtinai 65+, bet ir aplinkui tą amžių, kad jau visi būtų buvę paskiepyti. Tai tiesiog vertinu, kaip tam tikro paprasto kelio ieškojimą“, – tvirtino ji.
Kalbėdama apie Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus kas savaitę mažinti skiepijamųjų amžiaus kartelę, ji pabrėžė, kad „savivaldybėse neturėtų būti labai didelių amžiaus grupių išsiskyrimo“, tačiau sostinės sprendimus pateisino.
Anot Vyriausybės vadovės, vis dėlto tokie skirtumai sukuria precedentą, jog gyventojai registruojasi skiepams ne savo gyvenamojoje savivaldybėje.
„Taip neturėtų būti, ir tas tempas turėtų būti, kaip įmanoma, vienodesnis“, – sakė I. Šimonytė.
Karantino ribojimai ir vasarą
I.Šimonytė teigia, kad nepaisant to, kad netrukus pradės veikti Galimybių pasas ir prasidės masinė vakcinacija, tam tikri karantino ribojimai greičiausiai dar išliks ir vasarą.
Vis dėlto ministrė pirmininkė akcentuoja, kad gerėjant epidemiologinei situacijai karantino ribojimai šalyje bus švelninami.
Vyriausybės sprendimu, Galimybių pasas pradės galioti gegužės 24 dieną.
Masinės vakcinacijos startas
Masinis gyventojų vakcinavimas šalyje prasidės anksčiau nei manyta, jau gegužę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak jo, keisti vakcinavimo strategiją leido reguliariau ir dažniau gaunami vakcinų kiekiai.
Ketvirtadienį tai ministerijos vadovybė ruošiasi aptarti su savivaldybių merais, o vėliau spaudos konferencijoje paskelbti atnaujintą planą dėl masinės gyventojų vakcinacijos.
Kai kurios savivaldybės, tarp jų – didieji miestai, jau yra pradėjusios skiepyti gyventojus pagal amžiaus grupes nuo 55-erių, o Vilniuje – nuo 44-erių metų. Pasak A. Dulkio, tai buvo daroma tariantis su ministerija.
Skiepijimo akcija
Marijampolės savivaldybė svarsto kartoti akciją, kai vakcinavimo punktuose skiepijami ne tik senjorai, bet ir juos atlydėję artimieji.
Jos teigimu, antradienį per šią akciją paskiepyta apie 270 senjorų ir maždaug 200 juos atlydėjusių žmonių.
Paklausta, ar jaunesnių žmonių skiepijimas neprieštarauja Sveikatos apsaugos ministro nustatytiems prioritetams, A. Pavelčikienė, kad tvarkoje leidžiama leistis prioritetais žemyn, jei susiformuoja vakcinų likutis.
Mero patarėjos teigimu, iš esmės savivaldybėje šiuo metu skiepijimas vyksta paraleliai dviem vakcinomis, kurių yra daugiausiai – „Pfizer“ ir „AstraZeneca“.
