S.Čaplinskas kalbėdamas apie Lietuvoje šią savaitę pirmą kartą aptiktą „brazilišką“ koronaviruso atmainą, priminė, kad viruso mutacijos – natūralus jo sklaidos proceso padarinys.
Profesoriaus teigimu, viruso atmainos skirstomos į tris tipus: dominančias, keliančias susirūpinimą ir didelių pasekmių. Paskutiniojo tipo viruso variantų kol kas apskritai nėra. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama „keliantiems susirūpinimą“ viruso variantams. Prie tokių priskiriama ir „braziliškoji“ viruso atmaina. Į šią kategoriją ir kiti du Lietuvoje jau anksčiau aptiktos viruso mutacijos, kilusios iš Jungtinės Karalystė ir Pietų Afrikos.
„Visi trys susirūpinimą keliantys viruso variantai tuo ir ypatingi, kad plinta šiek tiek greičiau. Deja, jie sukelia ir sunkesnę ligą. Dabar jau aišku, kad „braziliškas“ variantas gali sukelti sunkesnę ligą ir vidutinio amžiaus žmonėms.
Atitinkamai tie žmonės dažniau patenka į ligoninę. Deja, dažniau atsiduria ir intensyvios terapijos skyriuje“, – Lietuvos ryto televizijos laidoje „Nauja diena“ apgailestavo S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad nerimą kelia ir vakcinų galimas efektyvumas prieš šio tipo virusus. „Plačių duomenų kol kas nėra. Bet aišku, kad visos iki šiol sukurtos vakcinos veikia ir prieš šitus susirūpinimą keliančius variantus. Tačiau panašu, kad ne taip efektyviai, kaip prieš pirmuosius viruso variantus“, – paaiškino užkrečiamųjų ligų specialistas.
Kokie užsikrėtimo keliai?
S.Čaplinskas pabrėžė, kad viruso atmainų gausa tik patvirtina tai, kas puikiai žinoma virusologijos mokslui. Infekcijai taip sparčiai ir plačiai plintant, atmainų atsiradimas – neišvengiamas.
„To buvo tikėtasi, kad kuo toliau, tuo daugiau virusas mutuos. Turbūt, nesunku prognozuoti, kad Lietuvoje mes turėsime visas atmainas, kurios cirkuliuos pasaulyje. Juk pasaulis yra atviras. Visai kitas klausimas, kiek greitai ir plačiai jos pas mus atkeliaus“, – prognozavo profesorius.
Pasak jo, naujų atmainų pasirodymas veiksmų plano nekeičia. Žmonės turi naudoti tas pačias apsisaugojimo priemones, kaip ir iki tol. Tiesa, liga tampa pavojingesnė vidutinio amžiaus žmonėms. Todėl jie turi suprasti, kaip svarbu išlikti atsargiems.
Norint išvengti užsikrėtimo, geriausia būtų, kad virusas apskritai nepatektų į mūsų kvėpavimo takus, bet jei to išvengti nepavyksta, svarbu ir tai, kokį jo kiekį įkvėpiame. Todėl ir laikomąsi atstumų, dėvimos kaukės.
„Bet šitos atmainos tuo ir pasižymi, kad užtenka mažesnio jų kiekio patekusio į nosies gleivinę tam, jog sukeltų mums ligą. Kita, tas mažesnis kiekis sukelia sunkesnę klinikinę eiga, nei tų pirminių štamų“, – paaiškino S.Čaplinskas.
Saugumo garantijos nėra
Trečiadienį Vyriausybė paskelbė priėmusi galimybių pasą, kuris nuo gegužės 24 d. pasiskiepijusiems, koronavirusu persirgusiems ar neigiamas tyrimo rezultatą turintiems asmenims leis užsiimti daugiau veiklų. Pavyzdžiui, valgyti kavinių vidaus patalpose, lankytis renginiuose ir kt.
Tačiau profesorius pabrėžė, kad visiško saugumo niekas negarantuoja. Pandemijos akivaizdoje kalbama tik apie galimybę būti saugesniems ir galėti saugiau mėgautis iki tol įprastomis veiklomis. Pats galimybių pasas, S.Čaplinsko nuomone, gali būti paskata geriau pasirūpinti savo saugumu.
„Vieniems žmonės tai gali būti skatinimas vakcinuotis. Kitiems – galbūt, dažniau monituoruoti savo sveikatos „stovį“, žinoti, ar jis gali užkrėsti šeimos narius, kolegas“, – svarstė profesorius.
Paklaustas, ar galimybių pasas nesukurs motyvacijos „įgyti natūralų imunitetą“ tyčia užsikrečiant ir persergant COVID-19 infekcija, S.Čaplinskas tikino nematąs logikos tokiame elgesyje, nes susirgimas bet kokiu atveju yra nepamatuotai didelė rizika.
Profesorius priminė, kad po skiepo laikotarpis per kurį po skiepo susidaro imunitetas ir tai, koks jis stiprus bus priklauso nuo individualaus žmogaus.
„Kiekvienam asmeniui imunitetas susiformuoja individualiai, daliai apskritai neatsiranda. O tiems, kuriems susiformuoja, jis blėsta skirtingai, ne visiems vienodu laiku“, – dėstė užkrečiamųjų ligų specialistas.
Kokio testo reikia galimybių pasui?
Būsimajame galimybių pase numatyta, kad neigiamas PGR testas laisviau gyventi panorusiam asmeniui galios tik 24 valandas. Visuomenėje iškart imta diskutuoti, kodėl neigiamas testas galimybes averia tik tokiam trumpam laikui, neleidžia priimti spontaniškų sprendimų, o norint laisviau praleisti visą savaitgalį testuotis reiktų net 2 ar 3 kartus.
S.Čaplinsko nuomone, šis testas „galioti“ galėtų ir ilgiau.
„Mano asmenine rekomendacija, antigeno testas galėtų „galioti“ tris paras po jo pasidarymo, o PGR testas para ilgiau. Nes šis testas suveikia anksčiau, teigiamą rezultatą parodo jau tada, kai žmogus dar negali užkrėsti kitų“, – sakė S.Čaplinskas.
Tačiau profesoriaus teigimu, asmens pavojingumui užkrėsti kitus įvertinti geriau tiktų antigenų testai. „Antigeno testas rodo, ar žmogus tuo metu yra pavojingas taip pat kaip PGR testas. Bet antigeno testas parodo tą žmogų, kuris yra ypač pavojingas ir jį galima atlikti vietoje, be jokios ypatinogs įrangos. Jeigu jis atliekamas prieš pat renginį ir yra neigiamas, tai labai maža tikimybė, kad šitas žmogus yra užkrečiamas. O jeigu teigiamas – labai labai didelė tikimybė“, – paaiškino S.Čaplinskas.
