Praėjusią parą šalyje nustatyti 1226 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikta 11 tūkst. 37 molekuliniai (PGR) ir 11 tūkst. 17 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 602,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,7 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 259 tūkst. 862 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 234 tūkst. 223 asmenys, deklaruoti 187 tūkst. 575 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 468 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 63 tūkst. 116.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4053 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8184 mirtys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1236 COVID-19 pacientai, iš jų 116 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1236 COVID-19 pacientai, 116 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1038 ligoniams, 50 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 93 žmonės.
Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8184 mirtys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 20–89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 20 iki 89 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Dviem mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 20 iki 29 metų. Taip pat po vieną mirusįjį priklausė 60–69 ir 70–79 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1467 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Šešiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29 metų.
Praėjusią parą paskiepyta per 18,6 tūkst. žmonių
Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 671 žmogus, antrą – 3960, antradienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 792 tūkst. 671 žmogus, abiem – 388 tūkst. 716.
Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,5 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,6 proc. 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 38,7 proc., 45–54 metų amžiaus grupėje – 29,2 proc., o 35–44 metų grupėje – 23,5 proc. Jaunesnių gyventojų grupėse paskiepyta po keliolika procentų.
Lietuvoje bent vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 28,4 proc. žmonių.
Lietuva iš viso iki šiol yra gavusi 1 mln. 370 tūkst. 345 vakcinos dozes, visas šis kiekis pristatytas į vakcinavimo centrus. Iš viso sunaudota 1 mln. 181 tūkst. 387 dozės.
Nepanaudotos šiuo metu yra 188 tūkst. 958 vakcinos dozės.
Pranešimai apie reakcijas į vakcinas
Per balandį gauta 837 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas po skiepų nuo COVID-19, dauguma jų – dėl „AstraZeneca“ vakcinos poveikio, pirmadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).
„Šiai dienai Lietuvoje gyventojai yra skiepijami keturiomis rinkoje esančiomis vakcinomis ir būtent per ketvirtąjį registracijos mėnesį gauti 837 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Iš šių pranešimų 218 buvo dėl „Pfizer“ vakcinos, 58 – dėl „Moderna“ ir 559 – dėl „AstraZeneca“.
„Tai yra absoliučiai dominuojanti vakcina dėl pranešimų“, – apie „AstraZeneca“ sakė G. Andrulionis.
Jo teigimu, tai gali būti susiję su tuo, kad stipresnė reakcija į šią vakciną pasireiškia po pirmosios dozės.
Dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos pranešimų negauta.Tai VVKT sieja su tuo, kad kol kas šia vakcina skiepyta labai nedaug žmonių.
Skiepijimo „AstraZeneca“ strategija
VVKT direktorius G.Andrulionis sako, kad Lietuvoje galėtų būti persvarstyta skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina strategija, tačiau rekomenduoti neskiepyti šiuo preparatu jaunesnių asmenų kol kas neketinama.
„Mes manome, kad (Europos vaistų agentūros – BNS) Žmonėms skirtų vaistų komiteto vertinimas, taip pat papildyta preparato charakteristikų santrauka ir Lietuvoje fiksuoti šitie sunkūs trombocitopenijos atvejai gali sudaryti prielaidą persvarstyti vakcinavimo strategiją“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Andrulionis.
Anot jo, Europos vaistų agentūros atlikta papildoma analizė parodė, kad jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.
Tačiau Vaistų kontrolės tarnybos vadovas pabrėžė, kad „draudimų naudoti vakciną tam tikroms amžiaus kategorijoms ar lyties atžvilgiu nėra“.
G. Andrulionio teigimu, šis klausimas aptartas ir su Sveikatos apsaugos ministerija.
Skiepų siunta
Pirmadienį į Lietuvą pristatyta 101 tūkst. 790 „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso dozių.
Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, skiepai tą pačią dieną turėtų pasiekti savivaldybes.
Vakcinos skirstomos savivaldybėms atsižvelgiant į prioritetinėms grupėms priklausančių nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą, taip pat daugiau vakcinų skiriama toms savivaldybėms, kur fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19 liga.
Vilniuje ir Klaipėdoje skiepijami nuo 45-erių
Vilniuje šiuo metu nebėra likusių laisvų vakcinų, sako administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Anot jos, „AstraZeneca“ vakcinos išgraibstytos dar penktadienį, leidus ją rinktis 35-erių ir vyresniems, laukiama apie 23 tūkst. „Pfizer“ vakcinų – ja skiepytis ir toliau galės registruotis 45-erių ir vyresni gyventojai.
„Šią savaitę turėsime apie 23 tūkst. „Pfizer“ vakcinų ir vos kelis tūkstančius – „AstraZeneca“. Aišku, dalis „Pfizer“ bus skirta revakcinacijai, bet bus nemažai ir pirmajam skiepui. Planuojame panaudoti visas vakcinas. Bus paleista ta bendra sistema Lietuvos mastu, tai mes kol kas kitą savaitę skiepysime 45+ ir tik dar kitą savaitę – 35+ grupę. Paleidus naują sistemą nebegalėsime taip improvizuoti“, – teigė administracijos vadovė.
Klaipėdos miesto savivaldybė pirmadienį pranešė taip pat pradedanti vakcinuoti 45-erių ir vyresnius gyventojus, bet ir toliau kviečiami registruotis vyresnieji ar sergantys lėtinėmis ligomis klaipėdiečiai.
„Nenorime laikyti nepanaudotų vakcinų ir siekiame, kad vakcinavimo procesas judėtų kuo greičiau. Privalome lanksčiai, bet tuo pačiu ir atsakingai vertinti bei įgyvendinti visas galimybes, siekiant, kad neliktų nepanaudotų vakcinų – tai visų mūsų bendras tikslas. Vakcina sandėlyje nuo susirgimo neapsaugos, todėl kviečiame aktyviai naudotis vis augančiomis galimybėmis pasiskiepyti“, – sakė meras Vytautas Grubliauskas.
Klaipėdos savivaldybės duomenimis, uostamiestyje dar yra apie 3 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinų. Pirmadienio vakarą planuojama gauti ir kiek daugiau nei 5,1 tūkst. „Pfizer“ vakcinos dozių, jomis bus skiepijama toliau šią savaitę.
Kaunas grįžta prie vyresniųjų
Kaunas, praėjusią savaitę pradėjęs skiepyti asmenis nuo 45-erių, antradienį vėl grįš prie 55-erių ir vyresniųjų grupės, BNS patvirtino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Anot jo, taip nutiks Kaunui nuo antradienio jungiantis prie centralizuotos sistemos, kuri tik kitą savaitę leis grįžti prie dešimtmečiu jaunesnės grupės skiepijimo.
„Nuo rytdienos 45+ grupės negalės vakcinuotis, nes jungiamės į bendrą sistemą. Nuo kitos savaitės, pagal bendrą planą, bus galima vėl 45+ skiepyti. „AstraZenecos“ turime gana nedidelį likutį – nepilnai 4 tūkst., jį šiandien užbaigsime, „Pfizer“ esame visiškai pabaigę“, – pirmadienį sakė administracijos vadovas.
P. Keras teigė, kad Statistikos departamento pateikiami duomenys dėl vakcinų likučių neatitinka tikrovės, nes dalis vakcinų skirta Kauno klinikoms, dalis duomenų apie jau panaudotas vakcinas, jo spėjimu, nėra suvesta į e.sveikatos sistemą. Tuo metu didelė dalis pirmadienį Lietuvoje gautos „Pfizer“ siuntos, anot jo, bus skirta revakcinacijai.
„Šiandien atvyksta „Pfizer“ nauja siunta, šiandien dar galima registruotis 45+ grupei, iki rytdienos (...), Kaunas įprastai gauna idealiai 10 procentų, tai iš tos šimtatūkstantinės naujos partijos būna 10 tūkst. 500“, – tvirtino P. Keras.
