Po didinamuoju stiklu pastarosiomis savaitėmis atsidūrusios Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) atstovai apie taikos sutarčių praktiką kalba nenoriai, tačiau neslepia, kad ja naudojasi.
Pirmadienį spaudos konferencijos metu apie taikos sutarčių praktiką paklausta RŠL Teisės skyriaus vedėja Indrė Masiulienė daugžodžiauti linkusi nebuvo ir neįvardijo, kaip dažnai gydymo įstaiga naudojasi šia praktika.
„Visuose darbo santykiuose yra konfidenciali informacija ir yra susitariama dėl konfidencialios informacijos neviešinimo“, – sakė I.Masiulienė.
RŠL atstovė spaudai Sonata Tenytė naujienų portalą lrytas.lt vėliau informavo, kad per pastaruosius metus taikos sutartys „dėl įvairių priežasčių“ buvo sudarytos su 3 darbuotojais.
Pinigai ar orumas?
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) Valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė portalui lrytas.lt sakė pastebinti, kad gydymo įstaigų vadovybė tik ir ieško metodų, kaip užglaistyti sistemines problemas, užuot ėmusis jų sprendimo. Taikos sutartys taip pat tampa tuo šiaudu, kurio griebiasi atsakomybės besikratanti vadovybė.
„Problemų glaistymo metodų ir būdų yra labai daug ir jie yra labai populiarūs. Kuo labiau stebiu situaciją sveikatos apsaugos sistemoje, tuo labiau mane stebina tai, kad vadovai, administracija pripažįsta situaciją esant labai sudėtinga, bet jie ir toliau bando vaizduoti, kad viskas yra labai gerai, visko pakanka, darbo krūviai nėra per dideli, atlyginimai puikūs, darbo atmosfera nuostabi, o įranga pati geriausia.
Toks jų elgesys, problemos slėpimas ir jos nepripažinimas, esamą problemą tiktai gilina“, – dėstė A.Gerliakienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad parašas ant darbo taikos sutarties padedamas savanoriškai. „Ją galima pasirašyti, galima ir nepasirašyti. Žmogus, kuriam ta sutartis pateikiama ir sprendžia. Ji pasirašoma ne už dyką. Klausimas tėra, kiek kainuoja žmogaus orumas.
Jeigu žmogui svarbiau pasiimti pinigus nei apginti savo orumą, tai mes ir turime, deja, tokią sistemą“, - pastebėjo LMS vadovė.
Reaguojama per vėlai
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė portalui lrytas.lt sakė, kad taikos sutartis dažniausiai pasirašoma, kai abi nesutariančios pusės yra teisios tik iš dalies, o ir nesutariančių jos iki galo nesutaiko. Todėl jos problemų dažnai iki galo neišsprendžia.
Jos nuomone, gydymo įstaigų vadovybių tikslu dažniausiai tampa ne noras įsigilinti į problemą ir ją pašalinti su šaknimis. Iškilusį rūpestį norima užglaistyti, visai nesirūpinant, kad problema nepasikarotų.
„Manyčiau, kad viskas, kas daugiausia vyksta gydymo įstaigose, tai vyksta siekiant užglaistyti ir užmarinuoti problemą. Dar nežinau tokių atvejų, kai yra bandoma realiai išspręsti klausimą“, – tvirtino J.Keburienė.
Ji teigė skeptiškai vertinanti ir centrinės valdžios veiksmus, sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) suburta pokyčių inicijavimo komisija profsąjungos atstovei didelių vilčių nesužadino.
„Tai, kas vyksta ministerijoje, nėra realūs sprendimai, tai problemos vilkinimas, jos marinavimas ir varnelės užsidėjimas, kad mes ėmėmės priemonių. Tai tikrai nėra veiksmingos priemonės. Norint, kad jos būtų veiksmingos, tie įtariami darbutojai turėtų būti nušalinami“, – sakė J.Keburienė.
Anot jos, turėtų būti vykdomas sistemingas gydymo įstaigų monitoringas. Ryški darbuotojų kaita joje turėtų tapti signalu, kad, galbūt, įstaigoje nėra tvarkomasi teisingai.
„Jau tada turi būti siunčiama komisija, atliekama analizė, apklausiami darbuotojai. Turi būti detaliai žiūrima, kokiu pagrindu nutraukiamos tos darbo sutartys. Jeigu jos nutraukiamos vis dėl to paties pagrindo, tai jau yra signalas, kad įstaigoje kažkas negerai su vadovu, ar skyriaus vedėju. Tai yra pat anstyviausias požymis.
Pas mus šito iš esmės nėra, neturime tokios praktikos. Todėl ir turime tik chaotiškus veiksmus“, – konstatavo J.Keburienė.
Ratas kartojasi
A.Gerliakienė priminė, kad daug diskusijų apie medikų darbo sąlygas ir jų mobingą viešojoje erdvėje kilo 2019 m. rudenį po Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės mediko savižudybės. Tačiau, LMS atstovė konstatavo, kad per beveik 2 metus reikšmingų pokyčių neįvyko. O pandemija medikų žaizdas dar labiau išryškino.
„Suicidiniai atvejai kartojai periodiškai. 2019 m. buvo didelė medikų bendruomenę sukrėtusi tragedija. Nuo to laiko nebuvo paruoštas joks algoritmas, kaip turėtų elgtis ministerija. Praėjo beveik 2 metai. Vadinasi, jokios išvados nebuvo padarytos. Pamitingavo žmonės, ministerijoje kažkas padiskutavo, kažkas per televiziją pakalbėjo ir tuo viskas pasibaigė. Būtini sisteminiai pokyčiai“, – tvirtino A.Gerliakienė.
Ji pasakojo, kad į SAM suburtos Pokyčių inicijavimo grupės sudėtį nebuvo įtraukti LMS nariai. Tiesa, leista deleguoti 2 narius stebėtojais, tačiau nepasivarginta paaiškinti, kokias teises suteiks stebėtojų statusas.
„Negavau konkretaus aprašymo, kokios yra mūsų teisės. Pareigos – nurodytos. Neturėsime teisės viešinti absoliučiai jokios informacijos su kuria būsime supažindinti grupės veiklos metu. Bet kokios mūsų teisės, ar bent galime išsakyti savo nuomonę tai darbinei grupei – nežinia. Labai dviprasmiškas jausmas apima skaitant tokį raštą“, – pasakojo A.Gerliakienė.
Pokyčių inicijavimo grupė
Ketvirtadienį buvo paskelbta Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sudaryta Pokyčių iniciavimo grupė dėl situacijos Šiaulių ligoninėje sudėtis. Dieną prieš tai spaudos konferencijos metu A.Dulkys užtikrintai kalbėjo esą šios grupės darbas duos apčiuopiamų rezultatų.
Tiesa, dar pirmadienį rimtų abejonių sukėlė planuotą šios grupės sudėtis. Jai vadovauti turėjo SAM viceministras Aurimas Pečkauskas. Tačiau tuomet RŠL medikai nurodė, kad A.Pečkauskas – netinkamas asmuo eiti tokias pareigas.
Paaiškėjo, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio grupei vadovauti paskirtas A.Pečkauskas susijęs su ligoninėje aukštas pareigas užimančiu A.Bumbliausku, o pastarasis buvo tiesioginis nusižudžiusios 36 metų medikės Lauros Šilinskytės vadovu.
„Visiškai sutrikę ir nusivylę, kad SAM ministro paskirtas komisijos vadovas A.Pečkauskas – artimas A.Bumbliausko pažįstamas iš studijų ir rezidentūros laikų“, – buvo rašoma medikų kreipimesi, kuriame – atviri pareiškimai, metantys šešėlį ant viso SAM inicijuoto tyrimo.
Po šios informacijos pasirodymo A.Pečkauskas iš grupės buvo pašalintas.
Pateikiame pilną šios grupės sudėtį:
– Simona Bieliūnė – sveikatos apsaugos ministro patarėja (grupės vadovė)
– Vesta Macė – Valstybinės darbo inspekcijos atstovė (grupės vadovo pavaduotoja)
– Justina Aleksaitė – sveikatos apsaugos ministro patarėja
– Eglė Butkevičienė – sveikatos apsaugos ministro patarėja
– Karilė Levickaitė – VšĮ Psichikos sveikatos perspektyvos direktorė
– Laura Masiulienė – SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja
– Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė
