Profesorės teigimu, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinos trečiajai skiepo dozei netiks. Tam turės būti naudojamos mRNR arba baltyminės vakcinos. Pirmųjų grupei priklauso „Pfizer“ ir „Moderna“ gamintojų skiepai.
Dėl trečiojo pasiskiepijimo laiko dar nėra sutarta, bet vyriausiasis JAV užkrečiamųjų ligų specialistas Anthony Fauci teigė, kad „busterinė“ vakcinos dozė turėtų suleidžiama per metus nuo pirminės imunizacijos skiepais.
Savo ruožtu A.Žvirblienė akcentuoja, kad nėra iki galo žinoma, kaip ilgai išlieka ir kaip blėsta vakcinų sukuriamas imunitetas, todėl neatmestina galimybė, kad laiku nepasiskiepijus trečia doze, imuninė apsauga gali būti visiškai prarasta.
Trečiąjį skiepą profesorė lygina su išmoktos pamokos kartojimu. Tik mokinuko vietoje – jūsų imuninės atminties ląstelės.
„Mokykloje, kai išmokstame ko nors naujo, paskui mums tereikia pakartoti. Su imunine sistema yra panašiai. Revakcinacija yra pakartojimas – mokytis iš pradžių nebereikia“, – sakė A.Žvirblienė.
Manoma, kad vienos revakcinacijos nebus gana, trečioji skiepo dozė nesuteiks atsparumo koronavirusui iki gyvenimo galo. „Busterinę“ injekciją gali tekti kartoti – galbūt net prieš kiekvieną šaltąjį sezoną. Panašiai, kaip dabar skiepijamasi nuo gripo viruso.
– Kas ir kada turėtų pasiskiepyti trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze?, – paklausėme A.Žvirblienės.
– Gali būti, kad pirmiausia jos prireiks tam tikroms žmonių grupėms. Yra žinoma, kad vyresniems asmenims imunitetas išblėsta greičiau. Jiems gali reikėti pasiskiepyti jau šių metų rudenį, ruošiantis žiemos sezonui.
Todėl svarstoma, kad su revakcinacija reikėtų startuoti ne visiems vienu metu, bet pradėti tai nuo konkrečių tikslinių grupių.
Tiesa, kol kas tai yra mokslinių pasvarstymų lygyje. Nėra nei gamintojas, nei skiepus registruojančios agentūros pateikusios konkrečių rekomendacijų. Kol kas ta trečia dozė būtų ne pagal vakcinos informacinį lapelį.
– Lietuvoje šiuo metu vakcinuojama 4 skirtingų gamintojų vakcinomis. Trečiąjį skiepą žmogui bus būtina gauti ta pačia vakcina, ar priešingai – reikės pamainyti?
– Svarstomi įvairūs variantai. Manoma, kad jei žmogus skiepijosi mRNR („Pfizer“ ir „Moderna“ – aut. pastaba) tipo vakcina, tai galima to paties gamintojo vakciną naudoti, o jeigu pirminei imunizacijai naudota adenovirusinė vakcina („AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“- aut. pastaba), tai tada tas vadinamasis „busteris“ turės būti atliekamas kitos platformos vakcina.
Taip yra todėl, kad pakartotinė imunizacija su vektorine vakcina sukelia stiprų atsaką į vektorių nešiklį. Tai nebūtų labai efektyvu.
Dabar tiek Europos komisija, tiek ir mokslininkai, kaip tikėtiną variantą labiausiai svarsto, kad revakcinacija turėtų būti atliekama mRNR arba baltyminėmis vakcinomis. Tačiau pastarojo tipo vakcinų Europoje neturime patvirtintų.
Svarbu pasakyti, kad tik viena dozė bus reikalinga revakcinacijai, nepriklausomai nuo to, ar tai bus atliekama kito gamintojo vakcina. Tikrai nereikės imunizacijos pradėti nuo pradžių.
– O kodėl pakanka vienos dozės?
– Taip yra dėl imuninio atsako ypatybės. Pirmiausia reikia jį sukurti. Daugumos vakcinų atvejų tam reikia dviejų dozių.
Iš vaikų skiepijimo kitomis vakcinomis puikiai žinome tą. Būna dvi dozės suleidžiamos maždaug mėnesio intervalu. Pirma dozė sužadina imunitetą, o antra sužadina imuninės atminties ląsteles – užtvirtina imunitetą, padaro jį ilgalaikiškesnį.
Apskritai kalbant, pakartotinų imunizacijų metu vyksta labai daug procesų. Pavyzdžiui, antikūnų kokybė pagerėja – jie stipriau atpažįsta tą tikslinį antigeną. Antikūnai yra tiesiog geresni, efektyvesni, geriau sugeba kovoti su ligos sukėlėju.
Pirmos dvi imunizacijos sukuria imuninį atsaką, o revakcinacijos yra reikalingos tam, kad jos sužadintų jau susiduriusias imuninės atminties ląsteles.
Tam sužadinimui tikrai pakanka vienos dozės. Tam, kad tos atminties ląstelės nepranyktų, kas kurį laiką joms reikia duoti tą antigeną „susipažinimui“.
Mokykloje, kai išmokstame ko nors naujo, paskui mums tereikia pakartoti. Su imunine sistema yra panašiai. Revakcinacija yra pakartojimas – mokytis iš pradžių nebereikia.
Vakcinų nuo kitų ligų naudojimo praktika rodo, kad revakcinacija gali būti, ir kas 2, ir kas 3 metus, gali ir rečiau.
– Pavyzdžiui, nuo tymų žmogui užtenka pasiskiepyti vaikystėje ir jis apsaugotas visam gyvenimui. Kodėl šios ligos atveju pakartotinio skiepo nebereikia? Vakcinos skiriasi?
– Dviejų vakcinų imunizacijos ciklo žmonėms pakanka, norint apsisaugoti nuo tymų. Tačiau vakcinos nuo COVID-19 veikia kitaip. Todėl ir reikalinga papildoma vakcinos dozė.
Tymų vakcina ypatinga tuo, kad tai yra gyvas susilpnintas virusas. Vakcina nuo tymų paskiepytas vaikas praktiškai praserga besimptome infekcija. Todėl viena vakcinos dozė yra suleidžiama, pavyzdžiui, kai vaikui yra pusantrų metų, o antra, kai jis pradeda eiti į mokyklą.
Ta apsauga daugumai žmonių trunka visą gyvenimą. Tačiau COVID-19 vakcinų atvejis yra visai kitoks. Kol kas nei vienoje šalyje nėra sukurta ir naudojama gyvo susilpninto viruso vakcina.
Vektorinių vakcinų, tokių kaip „AstraZeneca“ atveju mes turime kitą virusą, kuris iš esmės yra tiek gyvas, kiek jis patenka į ląstelę. Bet jis negali daugintis. Todėl jis negali sukurti ilgalaikio imuniteto, trunkančio keletą metų. Tai ne tymų vakcina.
– Stiprinamosios skiepų injekcijos poreikis priklauso ir nuo to, kaip ilgai išlieka imunitetas po pirminio paskiepijimo ciklo. Ką šiuo metu žinome apie tai?
– Žinome tiek, kiek yra paskelbę vakcinų gamintojai. Juk gyventojų vakcinacija buvo pradėta tik metų pradžioje. Vadinasi, mes dabar galime kažką pasakyti daugiausiai apie penkių mėnesių laikotarpį.
Iš gamintojų galime turėti daugiau duomenų, nes jie klinikinius tyrimus yra pradėję anksčiau. Šiai dienai turime oficialiai paskelbtus dviejų gamintojų – „Pfizer“ ir „Moderna“ – duomenis.
Tie duomenys rodo, kad per pusę metų imunitetas neišblėsta. Bet tai nereiškia, kad pusę metų ir tetrunka. Tiesiog nėra ilgesnio laiko stebėjimų. Gamintojų duomenys visą laiką aplenks tuos, kuriuos mes turėsime žvelgdami į visuomenės imuniteto kūrimo metu paskiepytų žmonių.
Klinikiniai tyrimai yra prasidėję praėjusių metų vasarą ir juose dalyvavę žmonės iki šiol yra stebimi. Vadinasi, gamintojas gali pateikti mums ilgalaikiškesnio stebėjimo rezultatus.
– Sakykime, vakcinos sukurtas imunitetas per metus išblėsta. Kokią imuninę apsaugą tuomet turi žmogus negavęs trečios vakcinos dozės? Ar jis tuomet apsaugotas geriau nei apskritai nesiskiepijęs?
– Jeigu imunitetas yra visiškai išblėsęs, žmogus visiškai nebeturi imuninės atminties ląstelių, kurios galėtų greitai sureaguoti į virusą, tai tada jis neturės jokio pranašumo prieš žmogų, kuris nėra skiepijęsis apskritai.
Bet šioje vietoje kol kas galime tik daryti prielaidas. Vakcinų nuo COVID-19 atveju mes dar nežinome, koks imunitetas lieka ilgalaikėje perspektyvoje. Galbūt kažkoks kiekis atminties ląstelių išliks ir po 10 metų.
Tai stipriai priklauso nuo paties žmogaus. Kiekvieno imuninė sistema yra labai skirtinga. Vienam imuninės atminties ląstelės gali išlikti ilgiau, kitam – pranykti greičiau.
Kitas atvejis, jeigu virusas pakinta taip stipriai, kad tos imuninės atminties ląstelės jo jau nebeatpažįsta, nes jos buvo sukeltos prieš kitą viruso variantą. Tada apsauga galėtų būti tokia pat, kaip ir apskritai nesiskiepijus.
