Profesorius: kaukių dėvėjimas turėtų išlikti ir panaikinus karantiną

Sergamumo koronavirusu kreivė smenga žemyn. Premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jau užsiminė, kad daugiau nei 7 mėnesius besitęsiantis karantinas galėtų būti sulig birželio pabaiga. Tačiau tai nereiškia, kad nebeliks jokių ribojimų. Antai kaukių dėvėjimas uždarose patalpose turėtų likti mūsų kasdienybės dalimi ir atsisakius karantino, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.

Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius Mindaugas Stankūnas
Profesorius Mindaugas Stankūnas
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veido kaukės patalpose išlikti privalomos ir po karantino panaikinimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jun 11, 2021, 8:48 PM, atnaujinta Jun 11, 2021, 8:48 PM

Jis mano, kad jau atėjo laikas kalbėti apie karantino atšaukimą. Anot jo, prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba dar metų pradžioje priėjo nuomonės, kad karantinas galėtų baigtis pasiekus 200 naujų atvejų per dieną ribą.

Paskutiniųjų 7 dienų vidurkis Lietuvoje šiuo metu vos viršija 200 naujų atvejų.

„Jei tokios tendencijos išsilaikys, tikrai galime kalbėti apie karantino atšaukimą. Tokia ekspertų nuomonė“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė profesorius.

Dalis ribojimų liks

M.Stankūnas tvirtino, kad tam tikri apribojimai turėtų išlikti tol, kol Lietuva nepasieks taip vadinamos žaliosios zonos (mažiau nei 25 nauji atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų).

Profesorius neslėpė optimizmo, kad toks tikslas šalyje yra pasiekiamas.

„Matant pastarųjų kelių savaičių judėjimo tempą, galima sakyti, kad ir ta žalioji zona jau yra ranka pasiekiama. Dar ne taip seniai tai atrodė, kaip labai tolimas tikslas.

Manau, kad išliks tam tikri reikalavimai dėl kaukių dėvėjimo patalpose, nes tai labai svarbi apsaugos priemonė. Žinoma, išliks ir dezinfekcijos klausimas.

Greičiausiai, bus ribojami ir tam tikri renginiai, kuriuose dalyvauja daug žmonių“, – prognozavo M.Stankūnas.

Tačiau jis pažymėjo, kad apribojimų lieka vis mažiau, kasdieniame gyvenime jie vis mažiau jaučiami.

Daugiau testų – daugiau atvejų

Ketvirtadienį Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras paskelbė sergamumo koronavirusu Europos Sąjungoje apžvalgą. Šiame sąraše Lietuva atsidūrė gana aukštoje šeštoje vietoje. Tačiau profesorius pabrėžė, kad vos prieš savaitę buvome sergamumo lyderiai, o nustatomų atvejų skaičius priklauso ir nuo testavimo apimčių, kurios Lietuvoje tikrai aukštos.

„Matome didelį pagerėjimą. Aplenkėme ir savo kaimynus latvius, danus, graikus, belgus – jie turi aukštesnius sergamumo rodiklius.

Bet reikia paminėti, kad Lietuva testuoja labai daug. Jeigu norėtume palyginti visas šalis ir pažiūrėti, kurioje vietoje Lietuva yra iš tiesų, mes turėtume įvertinti testavimo apimtį. Manau, kad reali Lietuvos situacija yra geresnė.

Testavimas tą mūsų statistiką šiek tiek pablogina, bet epidemiologijos suvaldymui testavimo intensyvumas yra labai svarbus. Manau, kad viena priežasčių, kodėl turime tokį ženklų gerėjimą yra būtent testavimas“, – teigė M.Stankūnas.

Ar atlaisvinimai nepavėluoti?

Vyriausybei jau pateiktas siūlymas, kad neigiamą antigeno testo rezultą gavę asmenys Galimybių pasu galėtų naudotis nebe iki 24, o 48 valandas.

Pasak M.Stankūno, ilginimo galimybė – svarstytina. Tik prieš priimant sprendimą būtina atsižvelgti į naujausią informaciją.

„Mums reikia padaryti rimtą mokslinę analizę, pasižiūrėti naujausius straipsnius, išnagrinėti kitų šalių patirtį. Manau, kad šitas klausimas turėtų būti išnagrinėtas išsamiau ir tada būtų galima pateikti apibendrintą nuomonę“, – sakė profesorius.

Anot jo, svarstoma idėja panaikinti darbo laiko apribojimus viešojo maitinimo įstaigoms, naktiniams klubams. Jų darbo laikas nuo 22 val. Iki 24 val. prailgintas buvo tik nuo birželio 1 d.

„Jeigu kalbame apie pavėlavimą, tai daugiau galėtume kalbėti apie savaitę. Pastebiu, kad vis girdėdami geras naujienas apie vis gerėjančią situaciją susiformuoja įspūdis, kad mūsų situacija jau gerėja neaišku kiek laiko.

Bet dar prieš mėnesį, tokiu pat metu gegužę Lietuvoje buvo nustatoma po 1500 naujų atvejų kasdien. Dabar turime beveik 10 kartų mažiau. Tie atvejai pradėjo labai staigiai mažėti.

Todėl manau, kad atidarymas galbūt galėjo būti savaite ankstesnis, bet tikrai ne 2-3, nes tada situacija buvo tikrai kitokia nei dabar“, – priminė M.Stankūnas.

Sektinas pavyzdys

Profesorius pabrėžė, kad pandemijos valdymui labai didelę įtaką turi tinkama valdžios komunikaciją. Kaip neabejotiną sėkmės pavyzdį jis pateikė Naująją Zelandiją.

Jos premjerės Jacindos Ardern taktika pandemijos akivaizdoje jau tapo komunikacijos specialistų tyrimo objektu.

„Nagrinėjamos jos kalbos, žiūrima, kaip ji komunikavo, aiškino, įtraukė mokslo žmones“, – teigė M.Stankūnas.

Anot jo, nuo gebėjimo atsakyti į visuomenei kylančius klausimus apie testavimą, karantino priemonių reikalingumą, vakcinas ženkliai priklauso visuomenės atsparumas „melagienoms“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.