Praėjusią parą šalyje nustatyti 66 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Tai mažiausias naujų atvejų skaičius nuo pernai rugsėjo pabaigos.
Šalyje atlikti 1893 molekuliniai (PGR) ir 2219 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 122 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 812 žmonių.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 263 tūkst. 442 asmenys, deklaruota 212 tūkst. 215 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 4308 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 55 tūkst. 535.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4342 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8793 mirtys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 426 COVID-19 pacientai, iš jų 61 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 426 COVID-19 pacientai, 61 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 366 ligoniams, 36 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 17 žmonių.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė trys žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89 metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Dviem mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4342 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8793 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1558 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Aštuoniems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Praėjusią parą paskiepyta per 4 tūkst. žmonių
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 3057 žmonės, antrą – 947, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 167 tūkst. 830 žmonių, dviem – 739 tūkst. 291.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,3 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,7 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,7 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 68,1 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 54,9 proc., 45–54 metų grupėje – 48 proc., 35–44 metų grupėje – 45,9 proc., 25–34 metų grupėje – 38,7 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 35,6 proc. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 41,9 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 2 mln. 125 tūkst. 185 skiepų dozių, 2 mln. 121 tūkst. 785 iš jų yra pristatytos į vakcinavimo centrus. Čia sunaudota 1 mln. 911 tūkst. 159 dozės.
Kol kas nepanaudota apie 214 tūkst. dozių.
Išpila daugiau vakcinų
Per savaitę išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai pastaruoju metu išaugo tris ar keturis kartus, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas.
„Iš tiesų padidėjo tie kiekiai, jei mes balandžio mėnesį turėjome per savaitę išpilamų 10–20 vakcinų dozių, gegužę – 50–60, o dabar matome, kad per pirmą birželio savaitę turėjome 239 išpiltas dozes“, – BNS teigė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.
Pasak jo, išaugę išpilamų vakcinų kiekiai yra susiję su masine vakcinacija ir plačiu vakcinų prieinamumu.
„Pagrindinė priežastis – neatvyksta žmonės, todėl turi būti vakcinos išpiltos. Įstaigos tiesiog nebeturi rezervinių sąrašų, kad kažką galėtų pakviesti, nėra tų, kurie lauktų, kad tik pasiskiepytų, todėl belieka jas utilizuoti“, – aiškino ministerijos atstovas.
L. Galkus sakė, kad šią problemą spręstų aktyvesnis žmonių skiepijimas, kuris pastaruoju metu sumenko.
„Matome ženklų skiepijimo sulėtėjimą. Praėjusią savaitę turėjome piką, daugiausia buvo paskiepyta asmenų, o šią savaitę iš esmės skiepijame labai mažai. (...) Jei ateis žmonės, tai ir tų vakcinų utilizuotų sumažės“, – sakė jis.
Naujas šalutinis poveikis
Europos vaistų agentūros (EVA) Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas (PRAC) padarė išvadą, kad asmenys, kuriems anksčiau buvo pasireiškęs kapiliarų pralaidumo sindromas, negali būti skiepijami vakcina „Vaxzevria“ (ankstesnis pavadinimas – „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“).
Komitetas taip pat pritarė, kad kapiliarų pralaidumo sindromas turi būti įtrauktas į vakcinos informacinius dokumentus, kaip naujas šalutinis poveikis kartu su įspėjimu apie šia riziką sveikatos priežiūros specialistams bei pacientams, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Komitetas nuodugniai įvertino 6 kapiliarų pralaidumo sindromo atvejus asmenims, paskiepytiems vakcina „Vaxzevria“. Dauguma šių atvejų pasireiškė moterims ir per 4 dienas nuo vakcinacijos.
Trims iš jų anksčiau buvo diagnozuotas kapiliarų pralaidumo sindromas, vienas iš atvejų baigėsi mirtimi. Pažymėtina, kad iki 2021 m. gegužės 27 d. ES / EEE ir JK buvo suleista daugiau nei 78 milijonai „Vaxzevria“ vakcinos dozių.
Kapiliarų pralaidumo sindromas yra labai reta, rimta būklė, sukelianti skysčių pralaidumo padidėjimą iš mažų kraujagyslių (kapiliarų), dėl to dažniausiai patinsta rankos ir kojos, sumažėja kraujospūdis, sutirštėja kraujas ir sumažėja albumino (svarbaus kraujo baltymo) kiekis kraujyje.
