Kardiologė dėl karščio įspėjo ne tik širdininkus, bet ir sveikus: šios klaidos gali sutrumpinti gyvenimą

Termometrų stulpeliams kylant į rekordinį aukštį, pasisaugoti turėtų vaikai, vyresnio amžiaus, bei lėtinėmis širdies ligomis sergantys žmonės. Tropinė kaitra žalinga net ir visiškai sveikų lietuvių organizmams, kurie tokio klimato nėra pratę. Vilniaus Santaros klinikų kardiologė Sigita Glaveckaitė šiomis dienomis pataria nuolatos gurkšnoti vandenį. Tačiau klaida būtų kas kelias valandas išmaukti po litrą vandens. Juo gaivintis reikėtų palengva. Gydytoja taip pat pataria susilaikyti nuo vaišinimosi kava ar alkoholiniais gėrimais, nes šie skatina skysčių pasišalinimą, o jų trūkumas gali lemti kraujagyslių pažeidimus.

Kardiologė perspėjo dėl ypatingai karštos oro temperatūros pavojaus sveikatai.<br>lrytas.lt nuotr. koliažas
Kardiologė perspėjo dėl ypatingai karštos oro temperatūros pavojaus sveikatai.<br>lrytas.lt nuotr. koliažas
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje kepina vasariška kaitra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Jun 19, 2021, 7:47 AM, atnaujinta Jun 19, 2021, 11:02 AM

S. Glaveckaitė pasakoja, kad ypatingai karštomis dienomis medikams prasideda darbymetis. Kai dienos vidutinė temperatūra gerokai viršija tam regionui būdingą vidutinę mėnesio temperatūrą, ženkliai padaugėja pacientų, į skubios pagalbos skyrius besikreipiančių dėl širdies ir kraujagyslių lligų.

Vandens trūkumas gresia krešuliais

Moksliniai tyrimai rodo, jog buvimas karštyje tiek sergantiems, tiek ir nesergantiems širdies ligomis padidina mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką maždaug 1,3 procento. Kodėl taip yra?

„Žmogaus organizmas yra „išmanus“ ir stengiasi palaikyti maždaug pastovią vidinę temperatūrą. Esant aukštai oro temperatūrai, išsiplečia žmogaus odos kraujagyslės, į kurias patenka daugiau kraujo iš vidaus organų.

Tuo būdu, išspinduliuojama daugiau šilumos iš organizmo į aplinką ir organizmas vėsinasi. Tačiau, esant šiam kraujotakos persitvarkymui, kad išlaikytų normalų kraujo spaudimą, širdis turi susitraukti dažniau bei stipriau. Jei žmogaus širdis sveika, ji lengvai prisitaiko prie padidėjusio krūvio širdžiai.

Tačiau širdies ir kraujagyslių liga, tokia kaip išeminė širdies liga ar širdies nepakankamumas, sergančio žmogaus širdžiai toks krūvio širdžiai padidėjimas itin karštomis dienomis lemia simptomų pablogėjimą bei gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip ritmo sutrikimai, miokardo infarktas ar insultas“, – paaiškina kardiologė.

Ji taip pat prideda, kad žmogaus organizmas vėsinasi ir prakaituodamas, taip šalindamas iš organizmo skysčius. Jei skysčių balanso neatstatome gerdami vandenį, skysčio netekimas lemia kraujo klampumo padidėjimą ir gali sąlygoti krešulių formavimąsi.

„Taip pat turime suprasti, jog gyvename planetoje, kurios tarša tik didėja. Karštomis dienomis oro tarša mus veikia labiau nei vėjuotomis, nes oro kaita būna maža ir kietosios dalelės tiesiog kabo atmosferos žemuose sluoksniuose. Tokiomis dienomis karščio bei oro taršos neigiamas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai tiesiog sumuojasi“, – įspėjo kardiologė.

Karštos dienos pavojingesnės žmonėms, jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (tokiomis kaip širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga ir kt.), vyresniems nei 60 metų, vaikams, nėščioms moterims, visa dieną lauke dirbantiems asmenims, profesionaliems lauke rungtyniaujantiems ištvermės sportininkams (maratonininkams, dviratininkams irk t.).

Kaip apsisaugoti nuo neigiamo karščio poveikio?

Norintiems apsisaugoti nuo karščio neigiamo poveikio, S.Glaveckaitė pirmiausia patarė gerti vandenį. Tokiomis dienomis svarbiausia apsisaugojimo priemonė – pakankamas skysčių kiekis.

„Kai žmogus pradeda jausti troškulį, vadinasi organizmui jau trūksta skysčių ir širdies ir kraujagyslių sistema yra ta, kuri nuo šio, net ir nedidelio skysčių trūkumo, kenčia. Todėl patariame gerti vandenį dar iki atsirandant troškulio jausmui, prieš planuojamą net ir neintensyvią fizinę veiklą karštame ore“, – tegia kardiologė.

Bendrosios rekomendacijos: išgerti maždaug 230-250 ml vandens kas 15-20 minučių, dirbant karštyje. Privalu atsiminti, kad suvartotas didelis vandens kiekis nėra toks efektyvus kaip periodinis vandens gėrimas.

S.Glaveckaitė taip pat primena, kad reikia atsižvelgti į gydytojų rekomendacijas dėl skysčių vartojimo, jei jau sergate širdies ir kraujagyslių liga.

„Per didelis skysčių vartojimas taip pat nėra naudingas, nes lemia elektrolitų pokyčius organizme“, – perspėja gydytoja.

Ji taip pat pataria kartu su pakankamu vandens kiekiu, karštą dieną rinktis kondicionuojamas patalpas (jos gali būti ir viešos), pavėsį, vėsintis vėsiu dušu, vonia, purškiamu vandeniu ar netoli esančio vandens telkinio vandeniu.

„Atsivėsinti padeda ir įvairūs lengvai norimoje vietoje pastatomi fenai. Svarbūs ir rūbai – rinkitės plačiabryles skrybėles bei vieno sluoksnio baltus ar pastelinių spalvų laisvus rūbus, pageidautina pagamintus iš natūralių medžiagų – lino ar medvilnės.

„Patartina karštomis dienomis nevartoti alkoholio, kuris skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo ir keičia troškulio suvokimą. Taip pat, ribokite ypatingai karštomis dienomis ir kavos vartojimą. Neplanuokite savo darbinės bei fizinės veiklos lauke, kai oro temperatūra gerokai viršija įprastą vidutinę temperatūrą“, – įpročius bent kelioms dienoms pakeisti siūlo S.Glaveckaitė.

Galiausiai gydytoja lietuviams linki gražios vasaros bei pataria pasaugoti save ir savo artimuosius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.