Įvardijo, kokia klaida lemtų Delta atmainos išplitimą: lauktų košmariškos pasekmės

Iš Indijos kilusi COVID-19 atmaina, vadinama Delta, kuri pirmą kartą buvo aptikta 2020 m. spalio mėn. Nagpuro mieste, tampa dominuojančia pasaulyje, skelbia Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai. Šiuo metu jis paplitęs jau daugiau nei 80 šalių, praėjusią savaitę nustatytas ir Lietuvoje.

Problemų Junginėje Karalystėje bei Rusijoje jau pridariusi Delta atmaina grasina ir Lietuvai.<br>lrytas.lt koliažas
Problemų Junginėje Karalystėje bei Rusijoje jau pridariusi Delta atmaina grasina ir Lietuvai.<br>lrytas.lt koliažas
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Marius Strioga.
Marius Strioga.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas lietuviams netampa kliūtimi poilsiauti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jun 22, 2021, 9:44 PM, atnaujinta Jun 22, 2021, 11:40 PM

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas Marius Strioga sako, kad vienintelis turimas sėkmės raktas prieš Delta atmainą yra vakcinacija. Todėl nevalia atidėlioti skiepo rudeniui, kai pakitęs virusas jau gali būti įsisiautėjęs.

Tuomet vėl kiltų pavojus lietuvių gyvybėms, sveikatos apsaugos sistema prisimintų ankstesnių viruso bangų metu išgyventą košmarą.

Jis pažymi, kad 96 proc. visų Jungtinėje Karalystėje nustatomų naujų koronaviruso ligos atvejų yra Delta atmainos.

Anot M.Striogos, tai akivaizdžiai parodo, kad ji konkurencinėje kovoje sugeba išstumti Alfa (buvusi „britiškoji“) atmainą.

„Jeigu vyks keliavimas tarp mūsų ir valstybių, kuriose ta atmaina plinta, neabejotinai jos atvejų padaugės ir pas mus. Juo labiau, kad Delta atmaina yra net 60 proc. labiau užkrečiama už Alfa atmaina ir ji susijusi su 2,2 karto padidėjusius poreikiu gydyti ligoninėje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ perspėjo M.Strioga.

Skiepai gali apsaugoti

Onkoimunologo teigimu, norint išvengti naujos susirgimų bangos, bus būtina vakcinuotis. „Pfizer“ vakcina nuo Delta atmainos sukeltos simptominės ligos saugo 88 proc., o „AstraZeneca“ 67 proc.

Tuo metu dvi „Pfizer“ vakcinos dozės nuo hospitalizacijos apsaugo 96 proc. patikimumu, „AstraZeneca“ – 92 proc.

Antai „Pfizer“ vakcina po pirmosios dozės nuo susirgimo Delta atmainos sukelta simptomine liga apsaugo tik 36 proc., o „AstraZeneca“ – 30 proc.

„Jei norime išvengti gausybės pacientų ligoninėse, perkrautos sveikatos apsaugos sistemos ir galimai daugiau mirčių, tai vienintelis raktas yra vakcinacija. Negalima laukti rudens, kol atmaina ateis čia ir pradės siausti.

Apsaugą susikurti reikia iki tol. Turimos vakcinos sukuria apsaugą nuo COVID-19 ligos“, – užtikrino M.Strioga.

Tiesa, tam reikalingas pakankamai aukštas antikūnų kiekis. Todėl šiuo metu vis garsiau kalbama ir apie trečiosios vakcinos dozės, praėjus pusei metų nuo pasiskiepijimo, reikalingumą.

Dalis sveikatos ekspertų tarybos narių laikosi nuomonės, kad reikia sulaukti klinikinių tyrimų duomenų, pasižiūrėti, ar koronavirusu neužsikrečia vakcinuoti ir persirgę žmonės.

Tačiau M.Strioga nemano, kad reikėtų laukti. „Siūlau nelaukti tų klinikinių tyrimų duomenų ir apsispręsti, kad trečiąją vakcinos dozę mes paskiriame po devynių mėnesių nuo pirmosios.

Galbūt imuninis atsakas pas kai kuriuos bus pakankamas, bet žmonėms mes tuo nepakenksime. Galbūt net per anksti sustiprinsime imuninį atsaką ir pakelsime antikūnų titrą. Tačiau tai gali padėti išvengti prie atmainų plitimo“, – tvirtina onkoimunologas.

Jis paaiškino, kad didesnis antikūnų skaičius itin svarbus kovoje su agresyvesnėmis viruso atmainomis, nes antikūnų kiekybė tokiu atveju gali kompensuoti mažesni jų veiksmingumą prieš virusą.

M.Strioga sako, kad Jungtinėje Karalystėje Delta atmainos virusu suserga nemažai paskiepytų asmenų todėl, kad norint kuo skubiau paskiepyti kuo daugiau gyventojų, buvo ilginama pauzė tarp vakcinos injekcijų. Daug britų suspėjo pasiskiepyti tik viena doze. Jiems pritrūksta apsaugos prie koronaviruso Delta atmainą.

Jis priminė, kad „Pfizer“ vakcina po pirmosios dozės nuo susirgimo šios atmainos sukelta simptomine liga apsaugo tik 36 proc., o „AstraZeneca“ – 30 proc.

„Reiškia, viena doze vakcinuotų asmenų apsauga yra žymiai mažesnė. Reikalingos dvi dozės norint apsisaugoti nuo šių atmainų“, – aiškina M.Strioga.

Liga guldo ir paskiepytus?

Jis patvirtino, kad Jungtinėje Karalystėje fiksuota kelios dešimtys atvejų, kai nuo Delta atmainos sukeltos ligos mirė pasiskiepiję asmenys.

„Pavieniais atvejai ir abiem vakcinos dozėmis paskiepyti žmonės mirė nuo COVID-19. Taip, tai yra įmanoma. Tai patvirtino oficialios institucijos.

Žinoma, svarbūs yra duomenys, kuriuos dar reikia išnagrinėti. Kada jie buvo gavę antrąją dozę? Koks buvo jų antikūnų titras?“ , – sako M.Strioga ir priduria, kad tais pavieniais atvejais vakcinų apsauga jau galėjo būti išblėsusi.

Kada Lietuvoje paplis Delta atmaina?

Onkoimunologas pabrėžia, kad Delta atmainos koronavirusas „pats bilieto nenusipirks“ ir į Lietuvą neatskris. Ją į šalį atvežti gali tik žmonės.

M.Strioga perspėja, kad atmainai iš platinti nebūtinai reikia daugybės įvežtinių atvejų. Iš užsienio grįžęs ir Lietuvos pajūrį nukeliauti staiga panūdęs žmogus, pats to nesuprasdamas apkrėsti galėtų daugelį kitų. Tuo labiau, jau pastebėta, kad Delta atmaina yra atsparesnė aukštesnei oro temperatūrai, tad šilti orai nuo jos plitimo gali ir neapsaugoti.

Klaida būtų manyti, kad imunitetą įgijusių lietuvių jau pakanka nuo viruso apsisaugoti. Galų gale, liga po skiepo beveik visada būna lengvesnė.

„Net neabejojama, kad vakcinuotieji sirgs lengviau, mirti tikimybė jiems yra kur kas mažesnė“, – sako onkoimunologas.

Pastaruoju metu Lietuvoje per dieną nenustatoma nė 100 naujų COVID-19 ligos atvejų. M.Striogos manymu, tokie žemi skaičiai galėtų išsilaikyti dar mėnesį, nes specialistų skaičiavimai rodo, kad Delta atmainai įsivyrauti Europoje gali prireikti maždaug 2 mėnesių.

Pandemija nėra pasibaigusi

Buvęs Europos komisijos sveikatos komisaras Vytenis Andriukaitis perpėja, kad vasaros sezonu metu į tolimus kraštus pakeliauti nusprendę žmonės gali atvežti pavojingų viruso variantų.

„Keliaujnat reikia pagalvoti, kad gali parvežti Delta ar net naują viruso variantą, apie kurį dar nėra žinių, bet jis jau cirkuliuoja.

Žinutė tokia, kad pandemija dar nėra pasibaigusi ir esamas vakcinacijos lygis visame Europos regione neužtikrina galimybės užkirsti kelią atmainų įvežimui“, – teigia V.Andriukaitis.

Anot jo, rekomendacijos dėl kaukių dėvėjimų, socialinių atstumų išlaikymo, dažnos dezinfekcijos ir higienos palaikymo galioti lieka net vasaros sąlygomis.

Jis taip pat ragina skiepytis. „Reikia suvokti, kad esant žemam vakcinacijos lygiui saugumo garantijos bus prastos“, – perspėja V.Andriukaitis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.