Planuojama, kad rudenį Švedija patvirtins atnaujintas vakcinas, kurios bus naudojamos trečiai dozei, neatmetama galimybė, kad reikės ir ketvirtosios, sako Švedijos vakcinacijos programos koordinatorius Ričardas Bergstromas.
Daugiau nei pusė Izraelio gyventojų yra visiškai paskiepyti, tačiau čia fiksuojama vis daugiau užsikrėtimų Delta atmainos koronavirusu. Laimei, paskiepytieji serga nesunkiai, jiems pasireiškia tik nestiprūs ligos simptomai. Pasak R.Bergstromo, užsikrėtimai verčia mąstyti apie trečiosios to paties tipo vakcinos dozės panaudojimą.
„Keletas tyrimų rodo, kad gavę trečią bet kurios vakcinos dozę, sustiprinate imunitetą, išauga atsparumas ir naujiesiems viruso variantams“, – teigia R.Bergstromas.
Laukia didelės skiepų siuntos
Anot jo, Švedija dar rugsėjį arba spalį patvirtins vakcinas, kurios bus naudojamas trečiąjai skiepo dozei. Vėliau bus pristatyta iki 10–15 milijonų „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos dozių.
„Galime pasirinkti, ar norime atnaujintos vakcinos versijos, tos pačios, kurią naudojame dabar, ar šių dviejų mišinio“, – sako R.Bergstromas.
Kitais metais Švediją pasieks dar 25 milijonai vakcinos dozių, tad kiek daugiau nei 10 milijonų gyventojų turinti šalis skiepų pertekliumi pasidalins su valstybėmis, kurios vakcinų pačios įsigyti nesugeba.
„Tai dvigubai skiepų nei mums reikia. Tačiau privalome būti pasiruošę blogiausiam“, – paaiškina R.Bergstromas.
Palaikančiųjų dozių klausimas
Kada tiksliai bus pradėtos dalyti vadinamosios imunitetą palaikančiosios arba papildomos vakcinos dozės, Švedijoje dar nėra nuspręsta.
Vyresniems nei 80 metų žmonėms, globos namų gyventojams, didelės rizikos grupės asmenims trečioji dozė Švedijoje galėtų būti skiriama jau šią žiemą, skelbia žurnalas „Dagens Medicin“.
Neabejotina, kad prireiks trečiosios skiepo dozės. Gali būti, kad ateityje prireiks ir ketvirtojo skiepo, sako R.Bergstromas.
Jis paaiškina, kad dviem vakcinos dozėmis paskiepyti žmonės gali jaustis saugūs. Tačiau siekiama sustabdyti viruso plitimą ir naujų mutacijų atsiradimą, todėl atsiranda poreikis stiprinti apsaugą prieš Delta atmainą.
„Jei prieš metus kažkas būtų pasiūlęs vakciną, kuri 64 proc. efektyvumu apsaugo nuo sunkios ligos ir hospitalizacijos, būtume buvę be galo laimingi. Tačiau jau pripratome prie to, kad turime itin aukšto, 97 proc. veiksmingumo vakciną. Dabar kortas sumaišė Delta variantas. Negalime sėdėti rankas sudėję ir manyti, kad esamos imuniteto apsaugos pakaks“, – teigia R.Bergstromas.
Skiepytis reikės reguliariai
Kelios šalys šiuo metu tiria, ar sumaišius kelių skirtingų gamintojų vakcinas nuo COVID-19 gaunama geresnė apsauga. Oksfordo universiteto tyrimas rodo, kad, pavyzdžiui, „AstraZeneca“ ir „Pfizer“ mišinys sukuria itin stiprų imuninį atsaką.
Deja, bet erdvės koronavirusui plisti dar yra į valias. Todėl būtų labai naivu tikėtis, kad neatsiras naujų, dar pavojingesnių atmainų. Realu, kad prireiks daugiau „nerimą keliančioms“ atmainoms pavadinti naudojamos graikų abėcėlės raidžių.
„Egzistuoja tokia rizika. Dar keletos raidžių tikrai prireiks. Net sulėtėjus viruso mutacijoms, tikėtina, skiepytis nuo COVID-19 reikės reguliariai. Gal kas trejus, gal kas ketverius metus“, – svarsto R.Bergstromas.
„Turime prie to priprasti. Kas žino, galbūt ateityje COVID-19 vakcinas pavyks suderinti su skiepais nuo gripo, panaudoti vakcinų kokteilį, kad žmonėms nereikėtų taip dažnai vykti skiepytis“, – pridūrė jis.
Parengta pagal Aftonbladet.se
