„Manau, palaipsniui einame prie to, kad kiekvienas iš mūsų žinotume savo COVID statusą ir atitinkamai elgtumėmės. Žmogus rizikuoja ne tik savo sveikata ir gyvybe. Šiuo atveju jis gali būti pavojingas ir aplinkiniams“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Jis pridūrė, esą natūralu, kad tokiems žmonėms gali būti taikomi papildomi ribojimai, siekant išvengti pavojaus kitų asmenų sveikatai. Taip pat ir priešingai. Žmogus, kuris yra įgijęs tam tikrą atsparumą, persirgo arba pasiskiepijo, galėtų gyventi laisviau.
„Ar kyla kam abejonių, kad atvira plaučių tuberkulioze sergantis mokytojas negali dirbti savo darbo? Tai reikia suprasti, kad ir čia tam tikrų profesijų atstovai negalės statyti aplinkinių į didelį pavojų.
COVID-19 yra rimta liga, sukelianti daug sveikatos problemų“, – perspėjo S.Čaplinskas.
Viruso „gaisrų“ neišvengsime
S.Čaplinsko teigimu, laukti staigios viruso pabaigos – bergždžias reikalas. Su virusu reikės susigyventi. Profesoriaus spėjimu, tam tikrose šalyse ar teritorijose neišvengiamai kils ir naujų viruso „gaisrų“.
„Kalbėkime atvirai. Deja, jei užsikrės ir susirgs rizikos grupės žmonės, jų gyvybių gali pavykti ir neišgelbėti. Labai svarbu, kokia bus kombinacija, kiek pažeidžiami bus rizikos grupės žmonės.
Iš kitos pusės svarbus ir jaunimo imunitetas. Jie daug juda, gali labai plačiai paskleisti virusą“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
Todėl, anot jo, paskiepyti vien medikus ir senjorus gali būti negana. Nes viruso platintojų nepritrūks ir tokiu atveju. Tą, profesoriaus teigimu, rodo ir įvairūs matematiniai modeliai.
Trūksta pasitikėjimo
Lietuvoje žmonės pasiskiepyti skatinami ir „pasiūlant meduolį“. Verslai vakcinuotis skatina suteikdami nuolaidas, savivaldybės organizuoja loterijas. Tačiau S.Čaplinskas įsitikinęs, kad tokios paskatos nepakanka.
Vakcinoms esą trūksta jų nauda abejojančių žmonių palaikymo. „Aš nekalbu apie tuos, kurie prieš skiepus yra nusiteikę iš principo. A priori. Tokių žmonių gali apie 20 proc. Reiškia, kad apie 80 proc. žmonių gali pasiskiepyti. To nėra.
Vadinasi, didelė žmonių dalis turi tam tikrų abejonių. Nereikia rodyti pirštais, kas ką padarė, ko nepadarė, kad tuos žmones įtikintų. Akivaizdu, kad informacija turi būti savalaikė“, – aiškino S.Čaplinskas.
Jo tvirtinimu, negana dėti pastangas, kad vakcinos būtų lengviau pasiekiamos, ką šiuo metu ir daro sveikatos apsaugos ministerija. Svarbu, kad žmonės ir norėtų skiepytis.
„Galima atvežti vakciną iki durų, bet būtina, kad žmogus tas duris ir atidarytų. Norėtų tai padaryti“, – pabrėžė profesorius.
S.Čaplinskas perspėjo, kad aiškinamosios priemonės neturėtų nutrūkti, jos bus reikalingos nuolat. „Skiepų priimtinumo klausimas išlieka. Jis buvo ir bus nuolat. Visada reikės žmones šviesti, atsakyti į jiems kylančius klausimus.
Šiuolaikinėje visuomenėje labai plačiai naudojami socialiniai tinklai, žmonės geba greitai keistis informacija. Jie patys nesupranta, kad užkimba ant antivakserių arba infodemijos kabliuko“, – pastebėjo profesorius.
Ribojimai laukia tik neturinčių imuniteto?
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad jei Lietuvoje prireiks karantino, daugiau laisvių turės pasiskiepiję žmonės.
„Dabar jau esame tame etape, kai neturime teisės ignoruoti pusės Lietuvos gyventojų, kurie pasiskiepijo, ir jie taip pat turi teisę kelti klausimą, kad nebegalima naudoti tokių pačių priemonių. Mes norime gyventi normalų gyvenimą“, – viešėdamas Palangoje ketvirtadienį teigė ministras.
„Visais atvejais tokie dalykai, kaip galimybių pasas, kažkokios kitos galimybės, aišku, kad turi skirtis“, – pridūrė jis.
A. Dulkys ketvirtadienį lankosi Klaipėdos, Kretingos ir Palangos vakcinavimo vietose, taip pat susitinka su šių savivaldybių merais, aptaria vakcinavimo bei testavimo procesus.
Kalbėdamas žurnalistams, ministras pabrėžė, kad šalyje nebegalima naudoti „to paties matymo, koks buvo ankstesnių pandeminių bangų metu“.
„Viena pandemijos banga buvo, kai nebuvo nei patirties, nei žinojimo, nei vakcinų, nei testų – nieko. Kitą bangą mes jau pasitikome be vakcinų, bet jau turėdami testavimą. Dabar turime vakcinas, testavimą, reiškia, kad čia turi veikti kitoks komplektas“, – kalbėjo A. Dulkys.