„Jeigu, kas nori kalbėti apie pandemiją, tai šiuo metu vertinga pabrėžti, kad tai yra ne apskritai pandemija, bet tai yra nepasiskiepijusių pandemija. Jeigu kažkas nori kalbėti apie karantino statusą Lietuvoje, tai irgi kalbėkime apie tai, kad tai yra nepasiskiepijusių karantinas“, – pažymėjo A.Dulkys.
Jis pabrėžė, kad sveikatos apsaugos sistema negali vėl būti apkrauta COVID-19 pacientais, nes kai yra skiepai, leisti pinigų pramogautojų testavimui „valstybė neturi moralinės teisės“.
Spręs, ar labiau įgalinti galimybių pasą ir liepti patiems susimokėti už testus
Jau kitą savaitę Vyriausybė rinksis į posėdį, kuriame spręs, ar blogėjant epidemiologinei situacijai šalyje kai kurias paslaugas leisti teikti tik turintiems galimybių pasą ir tiems darbuotojams, kurie vietoj vakcinavimosi renkasi testavimąsi, liepti patiems susimokėti už testus.
„Pirmadienį Vyriausybėje turėsime darbinį pasitarimą, kuriame aptarsime pasiūlymus, naujausią informaciją ir tada, jeigu jame bus rastas sutarimas, reiškia, trečiadienį jūs jau sužinosite. Kabinetas oficialiame posėdyje tuos dalykus svarstys. Jokios paslapties nėra, kalba sukasi apie galimybių paso įgalinimą ir apie situaciją su testavimu“, – informavo A.Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministras pažymėjo, kad kylant koronaviruso skaičiams, teks labiau įgalinti galimybių pasą. Tik jį turintys, t.y. pasiskiepiję asmenys, galėtų lankytis tam tikrose vietose ir gauti kai kurias paslaugas.
„Labai paprasti pavyzdžiai. Tarkime, išauga sergamumo rodikliai. Jūs norite lankytis gydymo įstaigose, lankyti savo artimuosius, ar turite galimybių pasą? Mes turime jausti atsakomybę už tuos žmones, kad neskleistume jiems viruso ir būtume idėję visas pastangas į viešųjų gėrybių kūrimą. Judėjimas, dalyvavimas renginiuose...
Taigi mes suprantame, jeigu renginyje dalyvauja visi pasiskiepiję, tai yra vienos galimybės virusui plisti, jeigu yra renginys, kuriame dalyvauja nepasiskiepiję žmonės, ten yra kita situacija. Kiekvienu atveju tos sąlygos ir turi skirtis“, – nurodė A.Dulkys.
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė praėjusią savaitę „Žinių radijuje“ kalbėjo, kad šiuo metu diskutuojama, jog vakcinuotis nenorintys asmenys galėtų netekti tam tikrų laisvių, kaip, pavyzdžiui, apsilankymas restorane, renginyje ar nebūtinųjų prekių parduotuvėje.
„Viena iš pagrindinių krypčių, apie kurią dabar intensyviai diskutuojame tiek ir su kitomis ministerijomis, verslu ir įvairiomis asociacijomis, yra labai platus galimybių paso pasiskiepijusiems žmonėms įgalinimas.
Nebūtinosiomis prekybos, viešo maitinimo, įvairių renginių, laisvalaikio paslaugomis galėtų naudotis tik žmonės, kurie yra saugūs“, – sakė viceministrė.
Ką darys dėl raudonų savivaldybių?
Lietuvoje jau yra trys į raudonąją COVID-19 zoną patenkančios savivaldybės. Pasak A.Dulkio, ateityje gali būti imamasi įvairių priemonių viruso plitimui sustabdyti tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygiu.
„Į ateitį gali būti priemonės nacionaliniu mastu, arba konkrečiai geografinei vietai – savivaldybei. Šiandien tokių sprendimų priimtų nėra, bet jie gali būti priimti. Bet šiandien svarbiausia žinutė, kad beveik pusė Lietuvos žmonių jau gavo skiepą“, – dėstė jis.
Sveikatos apsaugos ministras taip pat pasidžiaugė, kad antradienį lietuviai gana aktyviai skiepijosi. Tokio tempo, pabrėžė jis, reikėtų norint tinkamai pasiruošti rudens sezonui. „Tam, kad rudenį pasiektume mokslo metus su aukštu vakcinacijos procentu, mums reikėtų, jog kiekvieną dieną pirmo skiepo ateitų 7 tūkst. žmonių“, – sakė ministras.
Anot jo, tokio vakcinacijos tempo pakaktų imunizuotų žmonių kritinei masei pasiekti.
Susirgimų koronavirusu skaičiaus augimas pastaruoju metu kelia nemenką nerimą. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 176 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo birželio 11 dienos. Tuo tarpu naujų mirčių nenustatoma šeštą dieną iš eilės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 39,3, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,4 procento.
