„Faktas, kad vasaros metu koronavirusams yra būdingas atoslūgis, mažesnis aktyvumas. Todėl tai, kad naujų užsikrėtimų skaičius didėja būtent šiuo metu kelia didelį nerimą.
Jeigu turime didesnį skaičių vasarą, tai kas bus rudenį? Kas bus lapkritį, gruodį? Juk tuomet viruso aktyvumas paprastai padidėja“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ susirūpinimą reiškė V.Usonis.
Kodėl susirgimų daugėja, o mirčių dar ne?
Viruso aktyvumas pasireiškia tiek plitimo galimybėmis, tiek ligos sunkumu, paaiškino profesorius. Todėl, anot jo, turi būti padaryta viskas, kad didesniam viruso aktyvumo laikui būtume pasiruošę geriau.
Lietuvoje naujų susirgimų daugėja, bet viruso sukeltų mirčių per savaitę fiksuota vos viena. V.Usonis pastebėjo, kad sunkūs ligos atvejai paprastai „vėluoja“.
„Vėluoja dėl tos priežasties, kad miršta žmonės, kurie dėl sunkios ligos yra kurį laiką gydomi. Ir tas mirčių rodiklis nėra toks greitas. Jis labiau inertiškas“, – paaiškino profesorius.
V.Usonis priminė, kad epideminis procesas susideda iš trijų dalių, „varomųjų jos jėgų“: infekcijos šaltinio, plitimo kelių, infekcijai imlios visuomenės.
Jis patikino, kad šiuo metu infekcijos šaltinių šalyje netrūksta, o viruso plitimo keliai mums jau žinomi ir puikiai suprantami. Tai žmonių tarpusavio bendravimas. Tuo metu imlumą virusui paveikti galima dviem būdais: persergant arba pasiskiepijant.
Anot profesoriaus, dėl to visos viltys neturėtų būti sudedamos į vieną priemonę. Svarbus ir kaukių dėvėjimas, ir dezinfekcija, ir vakcinacija.
„Vasaros laikotarpį, mano manymu, racionaliausia būtų išnaudoti tam, kad mes kiek galima daugiau paskiepytume žmonių, kiek įmanoma daugiau jų įgytų atsparumą virusui. Rudens, žiemos mėnesiais daugiau žmonių būtų virusui atsparūs“, – sakė V.Usonis.
Virusas plinta tarp nepaskiepytų
Pasak profesoriaus, akivaizdu, kad šiuo metu stebimas viruso atvejų padaugėjimas – jo plitimo tarp neskiepytų asmenų pasekmė.
„Žinoma, kad paskiepyti žmonės yra žymiai saugesni. Tai šiandien neabejotinai žinoma. Tiesa, tai nereiškia šimtaprocentinio saugumo. Neturėtume atsisakyti kitų priemonių. Ir toliau reikėtų privengti didelių susibūrimų ankštose patalpose, turėtume naudoti barjerines viruso sustabdymo priemones“, – tikino V.Usonis.
Pasak jo, galimybė, kad pasiskiepijęs žmogus virusą perduos kitam yra reali, tačiau tikimybė labai maža. Atsiranda vis daugiau tai įrodančių duomenų.
V.Usonis paaiškino, kad pasiskiepijusio ir užsikrėtusio žmogaus organizme viruso kiekis yra gerokai mažesnis, nei neturinčio imuniteto.
„Viruso išskyrumo intensyvumas, jo koncentracija iškvepiamame ore yra nepalyginamai mažesnė, nei imuniteto neturinčio žmogaus“, – dėstė profesorius.
Jis pridūrė, kad 100 proc. medicinoje nieko garantuoti negali, bet pasiskiepusiam asmeniui rizika susirgti ar perduoti virusą yra nepalyginamai mažesnė nei jokio – dirbtinio ar natūralaus – imuniteto prieš COVID-19 neturinčio žmogaus.
Esame atsakingi ir už kitų sveikatą
Lietuvoje vakciną nuo koronaviruso gauti gali, iš esmės, visi to norintys. V.Usonis pastebėjo, kad pasiskiepyti galintys, bet to nedarantys žmonės riziką kelia ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
„Susirgę jie galėtų apkrėsti kitus, sunkiau pasiligoję naudotų sveikatos priežiūros sistemos resursus. Nėra taip, kad čia vieno asmens apsisprendimas noriu aš to, ar ne.
Mes gyvename bendruomenėje, turime daug įvairių taisyklių ir mūsų laisvė niekada nėra absoliuti. Ironizuojant galiu klausti, kodėl aš negaliu vairuoti automobilio išgėręs vieną kitą vyno taurelę?
Juk to daryti kategoriškai negalima. Už tai ir baudžiamosios priemonės numatytos. Yra ir daug kitų pavyzdžių, kai gyvendami visuomenėje mes prisiimame tam tikrų įsipareigojimų tiek savo, tiek visos visuomenės saugumo prasme. Skiepijimasis ir yra viena tų visų bendro visų sugyvenimo sveikatos priemonių, kurių laikytis, mano supratimu, yra privalu visiems“, – sakė V.Usonis.
Pasak profesoriaus, rizika, kad nauja koronaviruso susirgimų banga, paralyžiuos sveikatos apsaugos sistemą, išlieka, tačiau pakilimas turėtų būti mažesnis nei praėjusį šaltąjį metų sezoną.
Garantijų suteikia aukštesnis visuomenės imunitetas, o tai turi turėti reikšmės infekcijos intensyvumui. V.Usonis pastebėjo, kad mažiau diskusijų sulaukia ir kaukių dėvėjimas, esame geriau apsirūpinę dezinfekcinėmis priemonėmis – mūsų pasiruošimas naujai viruso bangai yra ženkliai efektyvesnis.
