Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 233 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, pasveiko – 47 asmenys, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 51,6, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,8 procento.
Toliau augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, Lietuva iš pirmosios geltonosios (B1) rizikos zonos perėjo į antrąją geltonąją (B2).
Lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.
A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.
Taip pat yra C arba raudonasis ir D – juodasis scenarijai, kai atvejų skaičiai perkopia atitinkamai 100 ir 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Anksčiau su šiais spalviniais rodikliais buvo siejami konkretūs suvaržymai ir atlaisvinimai, tačiau pastaruoju metu Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad griežtesnės priemonės bus siejamos pirmiausia su ligoninių užimtumu.
Šalyje atlikti 5939 molekuliniai (PGR) ir 3990 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 280 tūkst. 541 žmogus, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1353.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4409 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9007 mirtys.
Per parą nuo koronaviruso pirma doze paskiepyta 11,4 tūkst. žmonių
Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 16 tūkst. 411 žmonių: 11 tūkst. 439 iš jų gavo pirmąją, o 4972 – antrąją skiepo doze, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 336 tūkst. 272 žmonės, visiškai – 1 mln. 200 tūkst. 803.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,7 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,4 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,2 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 61,3 proc., 45–54 metų grupėje – 55,5 proc., 35–44 metų grupėje – 54,1 proc., 25–34 metų grupėje – 46,8 proc., 16–24 metų grupėje – 44,8 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 12,4 procentų.
Šios reikšmės per parą paaugo keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 47,8 proc. žmonių – 0,4 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 379 tūkst. 555 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 463 tūkst. 23 dozės.
Nepanaudota šiuo metu per 916,5 tūkst. vakcinos dozių.
Premjerė pasisakė apie nesiskiepijančius
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad atsisakantys vakcinos žmonės pažeidžia kitų žmonių teisę į sveikatos paslaugą, kadangi atsidūrę ligoninėje jie sumažina galimybes teikti kitas gydymo įstaigų paslaugas. Premjerė pabrėžia, kad didesnė vakcinuotų žmonių dalis šalyje nėra valdžios institucijų interesas. Tai, jos teigimu, yra pačios visuomenės interesas.
„Čia nėra Šimonytės ar Seimo pirmininkės interesas, kad kuo daugiau žmonių būtų pasiskiepijusių. Yra visuomenės interesas, nes tai leidžia mums tiesiog išvengti naujų apribojimų, karantinų, kurių mums reikia ne todėl, kad valdžia neturi ką veikti, tik karantinus įvedinėti, o todėl, kad jeigu daug nepaskiepytų žmonių užsikrečia ir jiems reikia ligoninių paslaugų, mes tiesiog iš ligoninių išstumiame kitus žmones“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
Kadangi dalies žmonių galimybės gauti sveikatos paslaugas esą yra apribojamos dėl kai kurių asmenų pasirinkimo nesiskiepyti, ministrė pirmininkė įsitikINusi, kad sprendimas dėl vakcinacijos nėra tik paties žmogaus pasirinkimo teisė.
„Kartais žmonės, kurie nenori skiepytis, sako, čia yra mūsų teisė ir niekas mums negali aiškinti, kad mes neturime teisės šitaip elgtis. Visa tai būtų gerai, jeigu tai nepažeistų kitų žmonių teisių, todėl, kad kiti žmonės turi teisę į sveikatos paslaugas ir jeigu jie tų sveikatos paslaugų negauna todėl, kad visa sistema yra paskiriama tam, kad gydytų žmones, kurie yra užsikrėtę kovidu ir dabar, kai yra vakcina ir galimybė apsisaugoti nuo sunkių formų ligos, manau, tai nėra labai sąžiningas argumentavimas“, – samprotavo premjerė.
Delta atmaina plinta šalies viduje
Daugiau kaip pusė iš 148 Lietuvoje registruotų nerimą keliančios delta (indiškosios) koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
56 proc. – žmonių, kuriems patvirtinta ši atmaina, nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis. 47 atvejai yra įvežtiniai, dar 17 – susiję su įvežtiniais.
Daugiausiai – po 44 atvejus – registruota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.
Specialistai primena, kad vakcinos, kaip rodo naujausi moksliniai duomenys, apsaugo ir nuo koronaviruso atmainų, todėl ragina skiepytis tuos, kurie to dar nepadarė.
Nauji delta atvejai
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 7 B.1.1.7 (alfa variantas) ir 63 – B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VUGMC) laboratorijoje ištirti 47 ėminiai, iš kurių 38 atvejai priklauso delta variantui ir 7 – alfa variantui.
