Siūlo valstybei prisiimti atsakomybę
Penktadienį raudona spalva Lietuvos COVID-19 žemėlapyje nusidažė Šiaulių miesto bei Skuodo rajono savivaldybės.
Šiaulių mieste susirgimų rodiklis, per pastarąsias dvi savaites fiksuojamas 100 tūkst. žmonių, peržengė 100 ir šiuo metu siekia 103.1. Tuo metu Skuodo rajono savivaldybėje šis rodiklis siekia 83, tačiau teigiamų tyrimų dalis pasiekė 4 proc.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad sergamumo rodikliai savivaldybėje pradėjo augti nuo tada, kai „Vilnius iš mūsų atėmė skiepus“.
„Nematau nieko stebėtino – kartojasi praėjusių metų epizodas, kurį prognozavau jau prieš tris mėnesius: baigsis atostogos, grįš šiauliečiai iš Palangos ir turėsime reikalų. Taip ir yra.
Raudonuoja būtent pajūrys – atsipalaidavome, matome to pasekmes, ir tos pasekmės parvažiuos į miestus. Į Šiaulius parvažiuos labiausiai, todėl, kad pusė šiauliečių yra Palangoje“, – kalbėjo A.Visockas.
Šiaulių miesto meras įsitikinęs, kad vienintelė išeitis – spartesnė vakcinacija.
„Norint, kad kuo daugiau abejojančių žmonių nebijotų skiepytis, galbūt reikėtų žengti Norvegijos keliu ir pasakyti, kad valstybė prisiima atsakomybę už galimas skiepo žalas“, – pasiūlė A.Visockas.
Miesto meras kalbėjo, jog COVID-19 vakcina skiriasi nuo gripo, tymų ar kitų vakcinų, nes gamintojas neprisiima atsakomybės.
„Nei gamintojas, nei niekas kitas neprisiima atsakomybės, todėl žmonės ir abejoja. Vadinasi, turi įvykti loginė grandinė ir kažkas turi prisiimti atsakomybę. Norvegija, pati šalis prisiėmė atsakomybę, dėl to žmonės mažiau abejoja, žino, kad jiems bus pagelbėta vienokiu ar kitokiu lygiu“, – svarstė jis.
„Valstybė pati prisiimtų atlyginti tas žalas, kurios potencialiai gali susidaryti. Pati valstybė sako, kad šios žalos yra labai, labai retos. Tada kur problema? Tokiu būdu mes patrauktume tuos žmones, kurie abejoja“, – pridūrė jis.
Veikia žemaičių būdas?
Į raudonųjų savivaldybių gretas patekusios Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas taip pat teigė, kad problema – gana vangus naudojimasis valstybės suteikta galimybe pasiskiepyti.
Skuodo rajono savivaldybėje abiem vakcinos dozėmis pasiskiepijo 35,8 proc. gyventojų. P.Pušinskas svarsto, kad gyventojai prisiklausė neigiamų nuomonių apei vakciną.
„Manau, kad tai ir prisiklausymas neigiamų nuomonių. (..) Kai kuriems – atsipalaidavimas, vasara, nebuvo susirgimų“, – priežastis vardijo jis.
Be to, meras juokavo, kad galimai suveikia ir tas faktorius, jog žemaičiai – atsargesni.
„Žemaičiai paskutiniai pasikrikštijo, tai paskutiniai tikriausiai ir susivakcinuos“, – įvertino P.Pušinskas.
Pasilinksminimo pasekmės
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistė Justina Petravičienė lrytas.lt teigė, kad augantys atvejų skaičiai nulemti pavojingesnės Delta atmainos ir intensyvesnio gyventojų bendravimo.
Anot jos, tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos apskrityje fiksuoti 44 Delta atvejai. J.Petravičienė pastebėjo, kad koronaviruso Delta atmaina užsikrečia ne tik tie asmenys, kurie grįžta iš užsienio ar teigia bendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis, bet ir tie, kurie nurodo niekur nekeliavę.
„Kitas veiksnys – intensyvesnis žmonių tarpusavio bendravimas. Fiksuojama nemažai šeiminių protrūkių“, – pažymėjo NVSC atstovė. Anot jos, įmonėse daug protrūkių šiuo metu nefiksuojama.
„Susitikimai vyksta visoje Lietuvoje, tai tampa tendencija. Pastebėjome, kad turime atvejų, siejamų su pasilinksminimo vietomis – tiek Klaipėdos regione, tiek Vilniuje esame užfiksavę atvejų, kada žmonės, susirgę COVID-19, būna lankęsi aštuoniose ar devyniose pasilinksminimo vietose.
Turime atvejų, kur žmonės užsikrėtė koncertų, susibūrimų metu. Kitaip tariant, viskas atsiremia į intensyvesnį žmonių tarpusavio bendravimą“, – kalbėjo J.Petravičienė.
Lietuva penktadienį iš pirmosios geltonosios (B1) rizikos zonos perėjo į antrąją geltonąją (B2). 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 51,6, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,8 procento.
