Baltoje, erdvi laboratorija pietų Švedijoje. Chemikė Ingemo Andersson laiko ploną plastikinį inhaliatorių. Šis dvigubai mažesnis už degtukų dėžutę.
Tyrėjos komanda tikisi, kad nedidukas produktas gali atlikti svarbų vaidmenį kovoje su pasauline koronaviruso pandemija. Prietaisas turėtų padėti žmonėms be mediko priežiūros įsisavinti miltelines vakcinas nuo COVID-19.
„Tai lengva ir tikrai pigu pagaminti“, – sako Johanas Waborgas, bendrovės, gaminančios inhaliatorius astma sergantiems pacientams, generalinis direktorius.
„Jūs tiesiog nuimate smulkų plastikinį dangtelį ir tada įsijungia vakcinos inhaliatorius, kurį jūs įkišate į burną, o tuomet giliai įkvepiate“, – pridūrė jis.
Bendrovė „Iconovo“ bendradarbiauja su imunologinių tyrimų startuoliu Stokholme, ISR, kuris sukūrė sausų miltelių vakciną nuo COVID-19.
Jis naudoja dirbtinius COVID-19 viruso baltymus (skirtingai nei „Pfizer“, „Moderna“ ir „Astra Zeneca“, kuriuose naudojama RNR arba DNR, koduojanti šiuos baltymus) ir gali atlaikyti iki 40 °C temperatūrą.
Tai milžiniškas pranašumas prieš šiuo metu visame pasaulyje naudojamas skystas injekcines vakcinas nuo koronaviruso. Šios turi būti laikomos stiklinėse ampulėse, būtina užtikrinti net –70 °C temperatūrą, transportuojant vakcinas privaloma palaikyti taip vadinamą „šalčio grandinę“.
„Esminis momentas yra tas, kad miltelinę vakciną lengva pervežti, nereikia palaikyti „šalčio grandinės“. Ją taip pat galima naudoti be sveikatos priežiūros specialisto priežiūros“, – sako ISR įkūrėja Ola Winquist, imunologijos profesorė Karolinska institute.
Vakcina aprūpintų atokius kraštus
Šiuo metu bendrovė testuoja savo vakcinų veiksmingumą prieš koronaviruso beta (Pietų Afrikos) ir alfa (britiškasis) variantus.
O.Winquist mano, kad kuriamas produktas padėtų paspartinti vakcinaciją Afrikoje. Šiuo metu juodajame žemyne nėra gaminami skiepai, o šiltas klimatas ir ribotas elektros tiekimas sukėlė nemenkų iššūkių, bandant į šį žemyną pristatyti ir panaudoti vakcinas, dar prieš joms „sugendant“.
Tačiau miltelinių vakcinų veiksmingumui pagrįsti dar trūksta įrodymų. Iki šiol jos buvo išbandytos tik su pelėmis, nors ISR ir „Iconovo“ surinko pakankamai lėšų, kad per ateinančius du mėnesius galėtų pradėti klinikinius tyrimus su žmonėmis.
Tačiau medicinos bendruomenėje jau yra pasigirsta optimistiškų balsų. Jei miltelių pavidalo vakcinos, kaip ši, pateisins lūkesčius, gali palengvėti ne tik kova prieš koronavirusą. Naujos formos skiepas sukeltų revoliuciją medicinoje.
„Tai tikrai atvertų naujas galimybes skiepais lengviau aprūpinti sunkiai pasiekiamų vietovių gyventojus. Dviračiais ir kupranaguriais nebereikėtų gabenti nepatogių nešiojamų šaldiklių su vakcinomis“, – sako Stefanas Swartlingas Petersonas, „Unicef“ sveikatos programos vadovas 2016-2020 m., dabar dirbantis Karolinskos institute.
Galimą poveikį jis lygina su liofilizuotais (šaltyje džiovintais) maisto produktais, kurie „puikiai teko gabenti į įvairiausius pasaulio kampelius, kur nė nėra elektros“, nesvarbu ar tai humanitarinių misijų dalyviai ar nuotykių ieškantys keliautojai. Kol bendrovės iš viso pasaulio tiria miltelių pavidalo vakcinas, S.Petersonas nurodo kitą startuolį su „perspektyvia technologija“, esantį vos 10 minučių pėsčiomis nuo „Iconovo“.
„Ziccum“ išbando technologiją, skirtą išdžiovinti esamas ar būsimas skystas vakcinas taip, kad nebūtų pakeičiamas jų veiksmingumas. Tai palengvintų galimybę paskutines skiepų gamybos stadijas atlikti besivystančiose šalyse.
Vakcinos milteliai prieš pat skiepijimą būtų sumaišyti su steriliu vandens tirpalu, o tada švirkščiami naudojant buteliukus ir adatas.
Tačiau technologija „tam prieinama įvairių kitų produktų vartojimui“ nuo purškalų į nosį iki tablečių, sako „Ziccum“ generalinis direktorius Göranas Conradssonas.
„Tam reikia daug tyrimų ir plėtros. Tačiau iš esmės tai įmanoma“, – pridėjo jis.
„Žalesnė“ alternatyva
„Janssen“, gaminantis vienos dozės COVID-19 vakciną, jau vykdo bandomąjį projektą, skirtą „Ziccum“ oro džiovinimo galimybėms išanalizuoti.
Farmacijos milžinė nepraneša, ar jų susidomėjimas technologija yra susijęs su koronavirusu ar kitomis infekcinėmis ligomis, tačiau bendrovės atstovas spaudai teigė, kad tyrimas koncetruojasi į „naujas technologijas, galinčias palengvinti būsimų vakcinų gabenimą, naudojimą ir laikymą“.
Miltelių technologijos taip pat galėtų padėti tiems, kurie bijo adatų, ir pasiūlyti „ekologiškesnę“ alternatyvą skystoms vakcinoms, sumažinant elektros energijos, reikalingos šaldytuvams ir šaldikliams, sąnaudas. Ir tai gali padėti vakciną nuo COVID-19 išplatinti po visą pasaulį.
„Niekas nėra saugus, kol apsaugoti nėra visi“, – sako G.Conradssonas. „Niekada negali žinoti, kas nutiks, jei koronavirusas ir toliau nevaldomai plis kitose pasaulio dalyse“, – pridūrė jis. Visada išlieka pavojus, kad nepaskiepytoje pasaulio dalyje atsiras nauja visiems pavojinga viruso atmaina.
„Turime sugebėti paskiepyti įvairių tautų gyventojus, kad galėtume kovoti su epidemija visame pasaulyje“, – sutinka Ingrid Kromann, atstovė nepelno siekiančios organizacijos, kuri rūpinasi technologiniu pasiruošimu prieš galimas epidemijas.
Ji išlieka atsargi ir primena, kad miltelių pavidalo vakcinos vis dar yra ankstyvoje kūrimo stadijoje, ir dar reikia daug nuveikti, pavyzdžiui, siekiant supaprastinti ir išplėsti gamybos procesą.
„Bet jei tai pavyks, tai galėtų padėti pagerinti vakcinų prieinamumą, sumažinti švaistymą ir sumažinti vakcinavimo programų išlaidas „, – mano I.Kromann.
Parengta pagal BBC
