Nors beveik 60 proc. europiečių gavo bent vieną vakcinos dozę, tyrimo autoriai sako, kad jų atliktas modeliavimo tyrimas parodė, jog nevakcinines apsaugos priemones reikia taikyti tol, kol visi žmonės bus visiškai paskiepyti.
Siekdama numatyti, kaip SARS-CoV-2 virusas gali mutuoti, reaguodamas į skiepijimo kampanijas, visos Europos ekspertų komanda imitavo tikimybę, kad vakcinai atspari atmaina 10-ies mln. žmonių populiacijoje atsiranda per trejus metus.
Kintamieji buvo vakcinacija, mutacijos ir perdavimo greitis, – įskaitant pasikartojančias infekcijų „bangas“ ir atvejų skaičiaus mažėjimus, reaguojant į karantinus.
Kaip ir tikėtasi, modelis parodė, kad sparti vakcinacija sumažina atsparių atmainų atsiradimo riziką.
Tačiau autoriams „netikėtas rezultatas“ buvo tai, kad modelis parodė, jog didžiausia atsparių atmainų atsiradimo rizika kyla tada, kai paskiepijama didelė dalis gyventojų, tačiau nepakankamai didelė, kad susidarytų bandos imunitetas.
Iš esmės šiuo metu tokioje situacijoje ir yra didžioji Europos dalis, kur sparčiai plinta delta atmaina.
Autoriai teigia, kad modelis parodė, jog 60 proc. paskiepytų gyventojų yra slenkstis, žemiau kurio atsiranda didesnė atsparių atmainų tikimybė.
„Vakcinos yra geriausias būdas įveikti šią pandemiją“, – sakė bendraautoris Simonas Rella iš Austrijos mokslo ir technologijų instituto (IST).
„Mūsų modelis parodė, kad, kai dauguma žmonių yra paskiepyti, vakcinai atspari atmaina turi pranašumą, palyginti su pirmine. Tai reiškia, kad vakcinai atspari atmaina plinta per populiaciją greičiau nei pirminė atmaina būtent tada, kai dauguma žmonių yra paskiepyti“, – žurnalistams per internetinę spaudos konferenciją sakė S. Rella.
