Antikūnų mažėjimo tendencija pastebėta įvairiose asmenų grupėse, nepriklausomai nuo amžiaus, lėtinių ligų ar lyties.
Išvados, paskelbtos prestižiniame žurnale „The Lancet“, apima daugiau nei 600 asmenų duomenis ir rodo, kad po dviejų „Pfizer“ vakcinos dozių antikūnų kiekis yra žymiai didesnis nei po dviejų „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Daugiau antikūnų turi ir tie, kurie anksčiau prasirgo koronavirusine infekcija.
Autoriai pabrėžia, kad antikūnų kiekio sumažėjimo ir buvo tikėtasi, o esami tyrimai ne kartą patvirtino, kad vakcinos išlieka veiksmingai apsaugo nuo sunkios ligos.
Maddie Shrotri iš UCL sveikatos informatikos instituto sakė: „Antikūnų kiekis po abiejų „AstraZeneca“ arba „Pfizer“ vakcinos dozių iš pradžių buvo labai didelis, o tai greičiausiai bus svarbi priežastis, kodėl skiepai taip efektyviai apsaugo nuo sunkios ligos.“
Skiepytiems „AstraZeneca“ trečios dozės reikės anksčiau?
„Tačiau mes nustatėme, kad šie lygiai per du ar tris mėnesius smarkiai sumažėjo. Jei jie ir toliau mažės tokiu greičiu, atsiranda priežastis nerimauti, kad apsauginis vakcinų poveikis taip pat gali pradėti silpnėti, ypač nuo naujų labiau užkrečiamų viruso variantų“, – pridūrė specialistė.
Jos kolega, profesorius Robas Aldridge'as paaiškino: „Kai galvojame apie tai, kam turėtų būti teikiama pirmenybė, skiriant trečią skiepo dozę, turėtume galvoti apie tuos, kurie buvo paskiepyti pirmiausia, ypač asmenis gavusius „AstraZeneca“ vakciną. Tikėtina, kad jų antikūnų kiekis yra žemiausias.“
R. Aldridge'as tvirtino, jog tyrimo išvados patvirtina Jungtinio skiepijimo ir imunizacijos komiteto rekomendacijas, kurios trečiąja COVID-19 doze paskiepyti siūlo 70 metų amžiaus ir vyresnius asmenis, globos ir slaugos namų gyventojus.
„Tie, kurie buvo paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, įskaitant daugumą globos namų gyventojų, greičiausiai turės daug mažesnį antikūnų kiekį nei tie, kurie buvo skiepyti „Pfizer“ vakcina, todėl į tai taip pat gali reikėti atsižvelgti sprendžiant, kam teikti pirmenybę gauti trečią skiepo dozę“, – teigė profesorius.
Primename, kad trečiai skiepo dozei planuojama naudoti mRNR principo vakcinas - „Pfizer“ ir „Moderna“ skiepus.
Imunitetą parodo ne tik antikūnai
Autoriai pažymi, kad duomenų apribojimai apima nedidelį kai kurių asmenų grupių imties dydį. Kiekvienas asmuo pateikė tik vieną mėginį, todėl tyrėjai dar negali patvirtinti, kaip greitai kiekvieno individo antikūnų lygis sumažėja, ar jie ir toliau mažės ar pasieks stabilų lygį per ateinančius kelis mėnesius. Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad skirtingi žmonės turės skirtingą imuniteto lygį, priklausomai nuo jų antikūnų gebėjimo neutralizuoti virusus, taip pat nuo T ląstelių atsako; ir net kai išmatuojamas antikūnų kiekis yra mažas, tikėtina, kad imuninė atmintis išliks, o tai galėtų pasiūlyti ilgalaikę apsaugą.
Tolesni tyrimai bus svarbūs siekiant nustatyti, ar yra antikūnų lygio riba, reikalinga apsaugai nuo sunkių ligų. Autoriai toliau rinks ir analizuos didesnio dalyvių skaičiaus duomenis, stebėdami antikūnų lygio pokyčius ilgesnį laiką.
UCL epidemiologijos ir sveikatos priežiūros katedros profesorius Andrew Haywardas pridūrė: „Mes žinome, kad vakcinos puikiai apsaugo nuo sunkių ligų, tačiau jos nėra tobulos, o mūsų duomenys rodo, kad laikui bėgant apsauga silpnės.
Sparčiai didėjant COVID-19 sergamumo rodikliams ir numatant tolesnį jų augimą, svarbu, kad tie, kurie yra kliniškai pažeidžiami ir kurių antikūnų kiekis dabar gali būti sumažėjęs, ir toliau būtų atsargūs, išvengtų užsikrėtimo infekcija.“
Profesorius paaiškino, kad planuojant plataus masto vakcinacijos programas, privaloma atsižvelgti į silpnėjantį imunitetą ir galimą revakcinacijos poreikį. „Pasauliniu mastu tebėra jaučiamas skiepų nuo COVID-19 trūkumas. Turime išlaikyti pusiausvyrą ir pasirūpinti, kad imunitetą išlaikytų labiausiai pažeidžiamos asmenų grupės“, – dėstė A.Haywardas.
Parengta pagal Medical xpress
