S. Čaplinskas perspėjo: į kampą speičia ne tik koronavirusas – gresia kitos ligos pandemija

Praėjusį šaltąjį metų sezoną koronavirusas užgožė gripo virusą. Žmonės buvo mažiau socialiai aktyvūs, laikėsi atstumų, naudojo kaukes. Todėl kelias dešimtis kartų sumažėjo sergamumas gripu. Tačiau tuo pačiu tai reikštų, kad mažiau žmonių praėjusio sezono metu įgijo imunitetą prieš gripą.

Kyla grėsmė, kad rudenį kils ir gripo pandemija.<br>123rf ir lrytas.lt nuotr. koliažas
Kyla grėsmė, kad rudenį kils ir gripo pandemija.<br>123rf ir lrytas.lt nuotr. koliažas
koronavirusas Lietuvoje<br>M.Patašiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje<br>M.Patašiaus nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gripo viruso vizualizacija.<br>123rf nuotr.
Gripo viruso vizualizacija.<br>123rf nuotr.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
koronavirusas Lietuvoje<br>V.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Aug 5, 2021, 6:39 AM, atnaujinta Aug 5, 2021, 10:44 AM

„Dabar yra didelė tikimybė, kad vėl gali kilti gripo pandemija. Ir jeigu tai bus kartu su koronaviruso pandemija, tai galime turėti sudėtingą situaciją“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas.

Jis pridūrė, kad grėsmės sukelti galėtų ir pneumokokinė infekcija.Todėl profesorius paragino žmones, atsiradus galimybei, pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, su šeimos gydytoju aptarti galimybę pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos.

Pandemija „pagal vadovėlį“

S.Čaplinko pandemijos eiga nestebina. Anot jo, pastebime dėsningumai ir jos eiga panaši į ankstesnių iššūkiais žmonijai tapusių infekcijų.

„Deja, pandemija vystosi pagal vadovėlį, taip, kaip viskas vyko ir su kitomis pandemijomis. Vyksta lenktynės tarp žmogaus atsako ir viruso, jo gebėjimo evoliucionuoti, prisitaikyti prie naujo šeimininko ląstelių, kad tos ląstelės kuo efektyviau padaugintų viruso kopijas ir jis galėtų plisti kuo toliau“, – paaiškino profesorius.

Pasak jo, esant sparčiam viruso plitimui, atsiranda galimybė atsirasti naujiems viruso variantams, tokiems kaip delta atmaina.

Profesoriaus teigimu, virusologijos dėsniai nulemia, kad labiau užkrečiamos atmainos neišvengiamai tampa vyraujančiomis. Kaip antradienį pranešė Vyriausybė, jau 95 proc. visų Lietuvoje nustatomų atvejų, yra delta atmainos.

Kodėl reikia trečio skiepo?

S.Čaplinskas teigė Lietuvoje pasigendantis epidemiologinių veiksnių analizės. Jis nepastebi, kad būtų aiškinama, kokie veiksniai sąlygoja protrūkius. Tai, jo teigimu, leistų užtikrinti ir veiksmingesnę viruso prevenciją, žmonės geriau suprastų, kodėl reikia laikytis saugos priemonių.

„Dabar dažnai pastebiu susipriešinimą tarp „mes“ ir „jie“. Tie žmonės, kurie pasiskiepijo ar persirgo kaltina tuos, kurie nenori skiepytis. O šie nepatenkinti, kad juos galbūt be reikalo kiti žmonės kaltina.

Šitas skaldymasis, manau, veda į aklavietę. Reikėtų atsisakyti šitos retorikos. Delta atmaina jau parodė, kad tas pasakymas, jog COVID-19 pandemija yra tik nepasiskiepijusių žmonių ne visai galioja“, – sakė užkrečiamųjų ligų specialistas.

Antai, koronavirusas šiuo metu dažniausiai plinta tarp socialiai aktyvių darbingo amžiaus žmonių.

Tačiau profesorius teigė palaikantis sprendimą „busterinę“ trečiąją skiepo dozę pirmiausia skirti sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų imunitetas yra labiau pažeidžiamas, jiems kyla didesnė grėsmė sunkiai susirgti.

„Šitie žmonės dažniau atsiduria ligoninių intensyvios terapijos skyriuose. Deja, medikams ne visus pavyksta išgelbėti“, – pridėjo profesorius.

Jis paaiškino, kad ženkliai išaugusi virusu užsikrėtusių jaunų žmonių imtis „atjaunino“ ir vidutinį ligoninėje gulintį COVID-19 pacientą.

„Jauni žmonės yra mažiau pasiskiepiję, intensyviau bendrauja tarpusavyje. Todėl natūralu, kad daugiau jų papuola į ligonines ir natūralu, kad tarp jų atsiranda sunkiai sergančių žmonių“, – patikino užkrečiamųjų ligų specialistas.

Pandemija ir pasiskiepijusių reikalas

Vyriausybė planuoja, kad Galimybių pasą turintys asmenys galės nebedėvėti veido kaukių uždarose patalpose. Tačiau S.Čaplinskas priminė, kad net ir pasiskiepijęs ar persirgęs žmogus gali neatsilaikyti prieš didelį delta atmainos viruso kiekį.

„Jam gali neužtekti tos apsaugos ir virusas pradės daugintis jo kvėpavimo takuose, ypač nosies gleivinėje. Dabar jau įrodyta, kad delta atmaina užsikrėtęs net ir paskiepytas žmogus gali išskirti daug viruso, užkrėsti kitus žmones.

Bet lygiai taip pat įrodyta, kad pasiskiepijęs žmogus susirgs daug lengvesne ligos klinikine forma, gal apskritai nepajaus simptomų. Jis bus apsaugotas nuo komplikacijų ir mirties“, – vakcinų naudą patvirtino profesorius.

Jis pripažino, kad anksčiau medikai jautėsi užtikrintesni dėl vakcinų efektyvumo, bet delta atmaina jau parodė galinti „pramušti“ apsauginį barjerą.

S.Čaplinskas priminė, kad dėl to JAV ir grąžintas medicinių kaukių dėvėjimas uždarose patalpose net ir paskiepytiems asmenims.

Vakcinos išlieka efektyvios

Profesorius nuramino, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog šiuo metu naudojami skiepai yra neefektyvūs prieš delta atmainą. Taip pat nereikėtų nuogastauti, kad nauja atmaina žmoniją vėl paliks bejėgę.

„Šiuolaikinės technologijos, esant reikalui, leis greitai modifikuoti skiepus. Kita vertus, kai kurioms skiepo variacijoms prieš delta atmainą reikia didesnio neutralizuojančių antikūnų kiekio.

Tai reiškia, turi susiformuoti stipresnis imunitetas. Todėl dalis valstybių, tokių kaip Izraelis jau siūlo žmonėms su nusilpusiu imunitetu tą trečią skiepo dozę“, – paaiškino S.Čaplinskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.