Skiepų tema itin aktuali pastaruoju metu vėl visame pasaulyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu.
Infekcinių ligų ekspertas iš JAV pabrėžė, kad žmonės, kurie nepasiskiepijo nuo COVID-19, rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir yra koronavirusų atmainų veisyklos.
„Neskiepyti žmonės yra potencialūs koronaviruso atmainų fabrikai, – sakė Vanderbilto universiteto (JAV) Medicinos centro Užkrečiamųjų ligų skyriaus profesorius Williamas Schaffneris. – Kuo daugiau neskiepytų žmonių, tuo daugiau galimybių virusui daugintis.“
Naujos viruso atmainos išsivysto koronavirusu užsikrėtusio žmogaus organizme. „Kai tai įvyksta, virusas mutuoja ir gali sukurti dar pavojingesnę atmainą“, – paaiškino W.Schaffneris.
Virusai, įskaitant koronavirusą, sukeliantį COVID-19, patiria mutacijas, ir nors kai kurios mutacijos gali net pakenkti pačiam virusui, kitos gali būti naudingos.
Pavyzdžiui, mutacija gali paversti virusą lengviau perduodamu. Kai virusas persiduos kitam asmeniui, mutacija dauginsis ir plis, o jei pavyks – taps nauja koronaviruso atmaina.
„Atsiradus virusų mutacijoms išlieka tos, kurios palengvina viruso plitimą populiacijoje“, – sakė mikrobiologas ir imunologas Andrew Pekoszas iš Johnso Hopkinso Bloombergo viešosios sveikatos mokyklos.
„Kiekvieną kartą, kai virusas keičiasi, tai jam suteikia kitokią platformą, kuri gali pridėti daugiau mutacijų. Dabar turime virusų, kurie plinta daug efektyviau“, – sakė jis.
Bet jei virusas negali plisti, jis negali mutuoti. Jau yra kelios koronaviruso atmainos, įskaitant keturias Pasaulio sveikatos organizacijos vadinamas „susirūpinimą keliančiomis atmainomis“.
Tai alfa atmaina, pirmą kartą atrasta Jungtinėje Karalystėje, beta – Pietų Afrikoje, gama – Brazilijoje ir delta – pirmą kartą atrasta Indijoje.
Visos šios atmainos kelia didesnę riziką, nes arba pasižymi geresniu perduodamumu, arba sukelia sunkesnę ligos formą, arba gali išvengti imuninės apsaugos. Šios atmainos taip pat buvo atrastos tuo metu, kai susirgimų koronavirusu buvo itin daug.
Viešosios sveikatos ekspertai ypač susirūpinę dėl delta atmainos keliamos rizikos net ir tiems, kurie jau pasiskiepijo. Nors nustatyta, kad vakcinos prieš naujas atmainas yra pakankamai veiksmingos, kai kurioms skiepų efektyvumo vis dėlto gali nepakakti.
Nustatyta, kad, pavyzdžiui, dvi „Pfizer“ vakcinos dozės yra tik 88 proc. veiksmingos užkertant kelią simptominiams delta atmainos sukeltiems COVID-19 atvejams.
Tačiau JAV ekspertai nerimauja dėl to, kad ši atmaina gali išplisti ir sukelti ligos proveržių, ypač bendruomenėse, kuriose bendrasis skiepijimosi lygis yra žemas. Kuo mažiau vakcinuotų žmonių, tuo didesnė tikimybė, kad virusas peršoks iš vieno žmogaus į kitą.
