Apie tai profesorius S.Čaplinskas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Kolektyvinio imuniteto dar nesulauksime
Komentuodamas itin daug diskusijų savaitgalį sukėlusią advokato Igno Vėgėlės kalbą, kuomet šis pažėrė kritikos galimybių pasui, Pasaulio sveikatos organizacijai, ir svarstė, kad kai kurie valdančiųjų sprendimai pažeidžia žmogaus teises, S.Čaplinskas teigė, kad reikia atskirti faktus nuo interpretacijų.
„Tai, į ką atkreipė dėmesį gerbiamas advokatas, yra tas visuomenės susipriešinimas. Ar šita kalba padės labiau suvienyti visuomenę – nežinau, vargu. Bet iš kitos pusės – kiekvienas specialistas turėtų diskutuoti ir teikti pasiūlymus savo kompetencijos ir metodologijos rėmuose“, – sakė S.Čaplinskas.
Jo teigimu, žmonėms dėl skiepų vis dar kyla labai daug klausimų, kuriuos jie specialistams užduoda net asmeniškai.
„Dažniausiai kyla klausimų apie skiepų saugumą, ir jie klausimus adresuoja nuo savęs – pavyzdžiui, jog vartojo tokius ir tokius vaistus, arba neturi vieno inksto, ar tuomet galima skiepytis?“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Profesorius pripažino, kad vadinamojo kolektyvinio imuniteto nebus dar ilgai – pasak jo, šis virusas turi tokių savybių, kurios leis jam visuomenėje cirkuliuoti nuolat.
„Mes neturėsime bandos imuniteto, nes virusas labai greitai plinta ir turi savybę mutuoti. Vis dėlto skiepai yra labai efektyvūs apsaugant nuo sunkios klinikinės ligos ir nuo mirties, bet ne tokie efektyvūs delta atmainai, apsaugant nuo užkrėtimo vienas kitam“, – aiškino virusologas.
„Delta atveju, deja, nustatyta, kad pirmas penkias dienas kai kurie paskiepyti žmonės išskiria tiek pat viruso, kiek nepaskiepyti, bet vėliau koncentracija organizme mažėja. Kitaip sakant, jie bus mažiau užkrečiami, jei vėl susidurs su virusu, bet vis tiek bus užkrečiami“, – pridūrė jis.
S.Čaplinsko teigimu, kolektyviniam imunitetui 70 procentų pasiskiepijusių jau nebeužtektų.
„Šitam virusui, panašu, reikia virš 80, gal ir 90 procentų pasiskiepijusios populiacijos. Taip nebus nei šiais, nei kitais metais, o pasauliniu mastu išvis klausimas, kada tai įvyks.
Tuomet lieka tai, ką mes jau išmokom: infekcijos grandinė prasideda nuo infekuoto žmogaus. Reiškia, reikia dėti visas pastangas, diagnozuoti užsikrėtusį žmogų, kad jis pats suprastų, kad jam reikia izoliuotis ir gydytis, kad pats suprastų, kad reikia informuoti jo galimus kontaktus“, – aiškino profesorius.
Rekomendacijų dėl trečiojo skiepo dar nėra
Jis tvirtino, kad, norint grįžti į normalų gyvenimą, vien skiepų jau nebeužteks, tad reikia prisiminti pačias svarbiausias saugumo taisykles.
„Dabar visas dėmesys yra į skiepus, bet to neužteks. Šalia turi būti saugos priemonės – žmonės uždarose patalpose turi laikytis atstumų, dėvėti kaukes, reikia ventiliacijos ir atitinkamai oro valymo.
Jei virusas plinta per orą, įsivaizduokime, kad daugiabutyje vienas kaimynas iš vieno savo sanitarinio mazgo paliks ne tik kvapų, bet ir virusą. Tai per ventiliaciją virusas gali pasklisti ir pas kaimynus“, – pavyzdį pateikė S.Čaplinskas.
Jis teigė pasigendantis ir konkretesnės Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacijos ir paaiškinimų, kad skiepai nėra vienintelis vaistas nuo šio viruso.
„Ką ir akcentavo advokatas Vėgėlė – jei ir toliau tas susiskaldymas bus, jei toliau žmonės iš principo kerštaudami valdžiai ir toliau negirdės vieni kitų, tai yra kelias į aklavietę“, – teigė S.Čaplinskas.
Jis taip pat pridūrė, kad dar per anksti sakyti, jog koronaviruso situacija stabilizavosi.
„Kai grįšime į uždaras patalpas, tikėtina, kad situacija gali pablogėti, bet gelbės tai, kad daug žmonių bus paskiepyti, ypač rizikos grupėje“, – aiškino profesorius.
Kalbėdamas apie trečiąją skiepo dozę S.Čaplinskas teigė, kad oficialių rekomendacijų Lietuva dar negavo, ir gali būti, kad jų dar teks palaukti.
„Oficialių institucijų rekomendacijų gali dar ilgai nebūti, nes mes vis tik esame privilegijuoti, turtingi, turime daug skiepų. Kitos šalys net vieno skiepo dar negali gauti, tai aiškių rekomendacijų dar gali tekti palaukti.
Jeigu žinome, kad imunitetas silpsta, tai svarbu būtų suleisti stiprinančią dozę tada, kada dar ne per vėlu. Kada ne per vėlu – kiekvienam žmogui yra individualu, bet pirmiausia tiems, kurie serga onkologinėmis ligomis, ir panašiai“, – sakė virusologas.
Jis teigė pastebintis, kad kitose šalyse taip pat matomas tam tikras atsipalaidavimas, bet pažymėjo, kad jokia valstybė viena pandemijos neįveiks.
„Problema ta, kad kas trečias žmogus iš viso nepajus simptomų. Kas antras žmogus, kai perduoda virusą kitam, taip pat nežino, kad jis jį turėjo ir pedavė kitam. Todėl turime išmokti gyventi kitaip“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Jis skeptiškai vertina ir kalbas apie trečiąjį karantiną, kuris esą parodytų, kad per visą koronaviruso laikotarpį nebuvo išmoktos svarbiausios pamokos.
„Ekspertai sako, kad karantinas yra tik laikina priemonė atidėti problemai, kad galima būtų pasiruošti ją priimti. Jei mes jau dabar šnekame apie tai, reiškia, kad mes neišmokome pamokų ir nepasiruošėme“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
