Keturi iš penkių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
4304 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą pirmąja arba antrąja doze paskiepyta 10,4 tūkst žmonių.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 857 žmonės, 85 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo dešimčia.
Ligoninės ir mirtys
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 96 žmonės. Ankstesnę parą tokių buvo mažiau – 69.
56 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Deguonis papildomai tiekiamas 722 žmonėms.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Per parą mirė vienas vyresnis nei 50-ies žmogus, po du per 60-imt ir per 80-imt metų žmones. Pilnai paskiepytas iš jų buvo tik vyresnis nei 50 metų žmogus.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4721 žmogus, iš jų pilnai paskiepyti buvo 59. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9479 mirtys.
Vakcinacija
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 704,3 tūkst. žmonių, visiškai vakcinuota – 1 mln. 574 tūkst. 223.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 69,5 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 4,5 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 394,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6,1 procento ir, lyginant su ankstesne para, yra kiek sumažėjusi.
Šalyje per praėjusią parą atlikti 10 tūkst. 240 molekuliniai (PGR) ir 12 tūkst. 480 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 309 tūkst. 855 žmonės, iš jų tebeserga 9372.
Serga ir vaikai
Šiuo metu Kauno ligoninėje gydomi trys COVID-19 sergantys vaikai, vienas jų – sunkesnės būklės, tačiau gydytojai prognozuoja, kad šių atvejų tarp vaikų rudenį daugės ir rekomenduoja vengti nebūtinų susibūrimų, tokių kaip prekybos centrai.
Kaip BNS sakė Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius, ligoninėje visada būna bent keli mažieji COVID-19 pacientai, daugiausia jų yra buvę septyni-aštuoni.
„Šiandien ryte turėjome tris covidus – vieną turėjome sunkesnį – su deguonimi, su pneumonija“, – BNS pirmadienį sakė medikas.
Pasak jo, į ligoninės priėmimą nuolat atvyksta vaikų su įtariamu COVID-19, nes šeimos gydytojai juos stengiasi nukreipti į ligonines.
Kaip ir sergant kitomis ligomis, kai vaikai karščiuoja ar vemia, dažnai medikų pagalbos vaikams prireikia dėl dehidratacijos.
Įtempta padėtis Vilniaus regione
Vilniaus universiteto (VU) ligoninėje Santaros klinikose reanimacijos vietų COVID-19 pacientams beveik neliko, sako įstaigos direktorė valdymui Jolita Jakutienė.
„Dėl aktyvaus gydymo lovų yra pakankamai rami situacija, tačiau didžiausią nerimą mums kelia reanimacijos lovos. Šiuo metu Santaros klinikose užimta 90 proc. visų reanimacijos lovų. Mes jau svarstome įvairius sprendimus, kaip šią situaciją spręsti, sprendimus priimsime rytoj, tardamiesi su savo padalinių vadovais, darbuotojais“, – pirmadienį per spaudos konferenciją teigė J. Jakutienė.
Anot jos, šiuo metu Santaros klinikų reanimacijoje guli 18 pacientų, tik 10 proc. jų paskiepyti arba iš dalies paskiepyti. Keliems COVID-19 pacientams ligoninėje – nuo 30 iki 40 metų, reanimacijoje gulinčiųjų amžius – nuo 50-ies, vienas asmuo, neseniai miręs nuo COVID-19, buvo 46-erių.
J. Jakutienė pažymėjo, kad bendra situacija Vilniaus regione yra „stabili, tačiau neleidžianti atsipalaiduoti“: Vilniaus klinikinė ligoninė praėjusią savaitę įrengė papildomų 20 lovų COVID-19 pacientams, Alytaus ligoninė – dešimt, nuo pirmadienio COVID-19 pacientams paslaugas pradeda teikti Druskininkų ligoninė.
Didžioji dalis Vilniaus regiono sunkiausių pacientų gydomi Santaros klinikose.
Protrūkiai ugdymo įstaigose
Nuo rugsėjo registruoti 42 protrūkiai ugdymo įstaigose, apie 90 proc. jų – mokyklose, dešimtadalis – darželiuose, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Centro BNS pateiktais pirmadienio ryto duomenimis, iš viso su šiais 42 protrūkiais siejami 126 atvejai, devyni iš dešimties yra pirminiai, t.y. kai užsikrėtė vaikai ar darbuotojai, likusi dalis – šeimų nariai.
Izoliuotas 1021 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, siejamas būtent su šiais protrūkiais. Dar 230 asmenų, vertinama, turėjo mažos rizikos sąlytį.
NVSC teigimu, protrūkiai tiek mokyklose, tiek darželiuose nėra skaitlingi – didžiojoje dalyje jų registruota po 2-3 susijusius atvejus.
Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, jų registruota beveik visose apskrityse, gausiau – Šiaulių, Kauno, Klaipėdos apskrityse.
