„Deja, gerų naujienų neturiu. Epidemiologinė situacija tikrai blogėja ir Vilniuje, ir visame Vilniaus regione“, – žurnalistams penktadienį sakė Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Jis konstatavo, kad visų planinių paslaugų teikimo gydymo įstaigoje išsaugoti nepavyks. „Stengiamės išsaugoti (teikiamų paslaugų – lrytas.lt pastaba) maksimalų skaičių, bet vis tiek riboti turėsime. Turime sąrašą paslaugų. Pirmiausia ribosime tas paslaugas, kurias galime atidėti 3 mėnesiams, nepadarant ypatingai didelės žalos pacientų gyvybei arba kurios nesukeltų labai rimtų komplikacijų.
Visą būtinąją pagalbą, mes, žinoma, teiksime“, – užtikrino F.Jankevičius.
Paprašytas patikslinti, kurių paslaugų pacientams gali tekti palaukti, jis įvardijo plastines, rekonstrukcines, ortopedines, akių, LOR operacijas. Sprendimai dėl operacijų atidėjimo jau priimami, sakė F.Jankevičius.
Jis pranėšė, kad Santaros klinikose užpildyta beveik 90 proc. COVID-19 pacientų gydymui skirtų lovų. Prie to paties procento artėja ir reanimacinių lovų užimtumas. Per dieną į Santaros klinikas paguldoma kelios dešimtys koronavirusu sunkiai susirgusių pacientų.
F.Jankevičius sakė, kad COVID-19 lovų skaičių Vilniaus miesto klinikėje ligoninėje norima padidinti iki 120.
Per savaitgalį lovų skaičių padidinti ketinama ir Druskininkų, Prienų, Molėtų ligoninėse. Pirmadienį, pasak F.Jankevičiaus, turėtų būti priimti papildomi sprendimai dėl COVID-19 lovų skaičiaus didinimo.
„Nepasiskiepijusių pandemija“
F.Jankevičius patikino, kad padaugėjo jaunesnių koronaviruso pacientų. „Skirtumas yra. Žymiai padaugėjo jaunesnio amžiaus žmonių. Jeigu pernai dominuodavo 70 m. amžiaus žmonės, tai šiemet mes turime visų amžiaus grupių pacientų.
Žinoma, dominuoja pacientai virš 60 m. Bet turime ir penkiasdešimtmečių, keturiasdešimtmečių, trisdešimtmečių. Pavieniais atvejais netgi jaunesnių“, – paaiškino Santaros klinikų generalinis direktorius.
Jis patikino, kad didžioji dalis pacientų, kuriems prireikia medikų pagalbos – nepasiskiepiję. Skiepus gavę, anot F.Jankevičiaus, būna mažiau nei 20 proc. sunkių ligonių. „Tai ką mes dabar stebime yra nevakcinuotų žmonių pandemija. Labai norėtųsi, kad tas kuo greičiau baigtųsi. Kokiu būdu? Stengtis vakcinuoti aukščiausios rizikos grupės pacientus, bet ir visus kitus gyventojus“, – sakė F.Jankevičius.
Pasak jo, planuojama riboti pacientų lankymą, papildomo saugumo imtis verčia ir tai, kad darbą klinikose pradėjo ir studentai.
Vaikai serga kitaip
Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė pasakojo, kad jaunieji pacientai COVID-19 liga serga vis sunkiau – atsiranda net vaikų, priklausomų nuo deguonies.
„Tokios situacijos pas mus realiai dar nebuvo per pandemijos laikotarpį. Tai kelia nerimą, iš tikrųjų, nes atsiranda ir ypatingai sunkiai sergančių vaikų“, – apgailestavo gydytoja.
Pasak jos, infekcinės ligos turi dėsningumus. Todėl tikėtina, kad sergančiųjų skaičius augs. Santaros klinikose gydomų vaikų amžiaus labai įvairus. Įvairuoja nuo naujagimių iki beveik pilnamečių. Tačiau sunkiau šiuo metu serga būtent paaugliai.
Vaikai, anot I.Ivaškevičienės sudaro nedidelę sunkių COVID-19 pacientų dalį. „Tačiau jų yra. Tai yra kažkas kitaip nei buvo iki šiol (...) Šiuo metu ligoninėje yra 8 vaikai, bet šis skaičius nuolat kinta“, – sakė gydytoja ir pridūrė, kad bendra tendencija rodo, jog medikų pagalbos reikalingų vaikų skaičius didėja.
Visi vaikai, kuriems Santaros klinikose prireikė medikų pagalbos, buvo neskiepyti. Nors dalis jau galėjo tai padaryti.
Pasak I.Ivaškevičienės, reanimacijoje šiuo metu gydomas vienas vaikas.
Be to, nepilnamečiai COVID-19 liga serga kitaip. „Vaikai turi savo ligos eigą. Bet tie klinikiniai požymiai labai įvairūs ir nėra nei vieno tokio, kurį galėtume paimti kaip auksinį standartą.
Gali būti viršutinių kvėpavimo takų simptomai. Gali būti virškinamojo trakto sutrikimai, viduriavimas, pykinimas – tas spektras labai platus. Aišku, tą simptomų puokštę dažniausiai lydi karščiavimas, bet jis irgi gali būti labai įvairus. Vieni vaikai labai atkakliai karščiuoja – didelė temperatūra, o kitų tik 37 ir kelios dalys“, – pasakojo gydytoja.
Vaikai skiepus toleruoja gerai
I.Ivaškevičienė pažymėjo, kad vaikus kamuoja ir pokovidinės būklės. Pati grėsmingiausia – daugiasisteminis organų uždegimo sindromas, pasireiškiantis išskirtinai vaikams. Nutinka ir taip, kad koronavirusu vaikas perserga lengvai, to net nesuprasdamas, o minėta būklė išsivysto tik po kelių savaičių. „Tuomet atrodytų, kad visiškai nesudėtinga infekcinė liga, bet staiga sukelia tokį neadekvatų organizmo atsaką.
Pavojinga yra tai, kad 80 proc. tokių vaikų gydoma intensyvios terapijos skyriuje“, – perspėjo gydytoja.
Pasak jos, vien tokių sunkesnės ligos atvejų nėra mažai. Per mėnesį vien Vilniuje pasitaiko bent du.
I.Ivaškevičienė pabrėžė, kad daugėja duomenų ir apie tai, kaip vaikams pasireiškia pokovidinis sindromas. Prieš tai buvę hiperaktyvūs dėl bendro silpnumo praranda enrgiją, tampa pasyvūs. Atsirdanda ir dėmesio sutrikimų. Simptomai gali tęstis 4-6 mėnesius ir gali turėti pasekmių vaikų socialiniam vystymuisi.
Didesnė rizika koronavirusu susirgti sunkiau gresia vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ypač turintiems kvėpavimo takų sutrikimų.
Skiepai – efektyvi ir saugi priemonė, neleidžianti vaikams susirgti COVID-19 infekcija. I.Ivaškevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad Izraelyje turimi duomenys apie net 200 tūkst. vaikų paskiepijimą. Pastėbėta, kad vakcinas vaikai toleruoja gerai, reakcijos į skiepą labai retos, jų beveik nėra.
