„Jei tuo metu būtų buvusi galimybė skiepytis nuo koronaviruso, netekčių name gal būtume išvengę“, – atsiduso Savanorių prospekto 306-ojo daugiabučio gyventoja.
Tąsyk COVID-19 pandemija pasiglemžė ir žinomo Kauno chorvedžio gyvybę.
Anapilin iškeliavusio Kęstučio Kepežinsko našlė Leokadija Kepežinskienė sakė, kad vyras labai norėjo skiepytis, bet negalėjo, nes tuo metu buvo vakcinuojami tik vyresni žmonės.
Bendrijų pirmininkams nesuprantama, kodėl kai kurie gyventojai ne tik skiepytis vengia, – net nenori, kad būtų dezinfekuojamos laiptinės.
Sutuoktinio neteko staiga
To, kas vyko sausio pradžioje, ponia Leokadija nenori prisiminti iki šiol. Jos 75 metų vyras K.Kepežinskas gera sveikata pasigirti negalėjo, šlubavo širdis.
Vieną dieną teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Medikai vyrą išvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės padalinį, esantį Aukštuosiuose Šančiuose.
„Netrukus sužinojau, kad jam nustatytas koronavirusas, vyras buvo pervežtas į Infekcinę ligoninę.
Pasimatyti su juo taip ir nebespėjau, vyras mirė“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo L.Kepežinskienė.
Kaunietė sakė, kad jos sutuoktinis pasitikėjo medicina, skiepydavosi nuo gripo, buvo pasiskiepijęs ir nuo plaučių uždegimo.
„Jis pats pirmas būtų norėjęs pasiskiepyti ir nuo COVID-19, bet tuo metu buvo vakcinuojami tik 80-mečiai ir vyresni žmonės.
Apmaudu, kad skiepų nesulaukė“, – apgailestavo našlė.
Ji pati klastingos ligos išvengė ir kai tik kovo mėnesį gavo kvietimą skiepytis, taip ir padarė.
Liko šviesūs prisiminimai
Dėl to, kad koronavirusas nepagaili aktyviai gyventi norinčių žmonių, apgailestavo ir Rinalda Burinskienė, vadovaujanti Kauno kultūros centro pagyvenusių žmonių mišriam chorui „Ainiai“. Šio choro dirigentu ne vienus metus buvo K.Kepežinskas.
Choro vadovė pasakojo, kad K.Kepežinskas didžiausią gyvenimo dalį skyrė choro dirigento darbui. Jis dirbo muzikos mokytoju ir vaikų chorų vadovu Kauno 1-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau muzikos ir dainavimo mokytoju Kauno specialiojoje mokykloje, vadovavo įvairiems kitiems chorams, tarp jų ir „Ainiams“.
R.Burinskienė drauge su K.Kepežinsku dirbo Kauno specialiojoje mokykloje.
„Jis buvo labai malonus, draugiškas, jautrus kitiems žmogus ir puikus specialistas.
Jo vadovaujami chorai koncertuodavo Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo respublikinėse dainų šventėse bei Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Jis buvo žinomas chorvedys, dirigavo Kauno miesto bei rajono dainų šventėse.
Labai gaila, kad klastingas virusas pakirto šią asmenybę“, – kalbėjo R.Burinskienė.
72 metų kaunietė atskleidė, kad jos vadovaujamo choro nariai yra 70–93 metų žmonės.
„Koronavirusas nusinešė ir dviejų mūsų choro narių gyvybę, kai kurie neteko artimųjų, kai kurie sirgo patys“, – atskleidė kaunietė.
Rūpinosi sergančiu kaimynu
Koronaviruso židiniu tapusiame Savanorių prospekto 306-ajame daugiabutyje gyvenantis Algimantas Bakas, kuris kauniečiams gerai žinomas kaip praeityje garsios senbernarės Bitės šeimininkas, atskleidė, kad 15 butų laiptinėje iš viso koronavirusu sirgo net 9 jo kaimynai, mirė K.Kepežinskas ir dar vienas vyras. Su juo A.Bakas bičiuliavosi.
„Tas žmogus neseniai buvo palaidojęs žmoną, gyveno vienas. Vieną dieną jis pasijuto blogai, bet prieš tai kieme remontavo automobilį, buvo šalta, todėl manė, kad paprasčiausiai peršalo“, – pasakojo A.Bakas.
Vyras susirgusiam kaimynui nunešdavo valgyti ir paduodavo per saugų atstumą.
Sunerimęs dėl kaimyno sveikatos vieną dieną jis bičiuliui iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau sunegalavęs kaunietis važiuoti į ligoninę atsisakė.
„Kitą dieną kaimynai jį jau rado nebegyvą“, – pasakojo A.Bakas.
Vyras prisiminė, kad vienas po kito koronavirusu sirgo ir kiti kaimynai, bet ligos simptomai buvo lengvesni ir jie gydėsi namuose – saviizoliacijoje.
„Buvo nejauku. Man pačiam ligos pavyko išvengti, nes laikiausi atstumo, ploviau rankas, nešiojau veido kaukę“, – prisiminė A.Bakas.
Išgyveno tikrą siaubą
Nemažai kitų šio namo gyventojų taip pat susidūrė su koronavirusu.
Vieno prekybos centro maisto gamybos ceche dirbanti Eglė Silickienė, kurios vyras ten pat darbuojasi kroviku, pasakojo, kad jie susirgo jau vėliau, gerokai po to, kai COVID-19 nusinešė dviejų kaimynų gyvybę.
„Sirgome lengvesne forma, todėl užteko būti namuose. Žinoma, buvo baisoka, nežinojome, kuo viskas baigsis. Neramu buvo ypač po to, kai liga pasiglemžė kaimynus“, – sakė moteris.
Kita šio namo gyventoja Daiva pasakojo, kad apie kaimynų netektį sužinojo, kai namo pirmininkas skelbė užuojautas mirusiųjų artimiesiems.
„Buvo baisu, iki šiol prisimenu, kaip kelis kartus atvažiavo greitoji, medikai išlipo vilkėdami specialią aprangą, prie kurios dar nebuvome pratę. Apie virusą dar mažai žinojome, viskas atrodė lyg blogas sapnas.
Dalis susirgusių kaimynų apie savo būklę pasakoti nenorėjo, kuriam laikui užsidarydavo butuose ir tik vėliau sutikdavome kieme.
Manau, kad sirgusiųjų yra kiekvienoje laiptinėje.
Jei jau tuo metu būtų buvę skiepai, tokio siaubo ir netekčių buvo galima išvengti“, – svarstė moteris.
Dar viena šio namo gyventoja Nijolė Žekienė pasakojo, kad daug metų dirbo pedagoge, o dabar yra pensininkė.
„Kai virusas išplito ir kaimynai ėmė sirgti, atskirai gyvenantis sūnus liepė man sėdėti namuose, pats atveždavo produktų ir kitų daiktų.
Kelios artimos giminaitės susidūrė su šia liga, bet, laimė, sirgo nesunkiai, tik nejautė kvapo ir skonio.
Kai tik atsirado skiepai, sūnus juos vertino skeptiškai, tačiau kai aš pasiskiepijau, mano pavyzdžiu pasekė ir jis“, – pasakojo moteris.
Skiepytis nori dar ne visi
Savanorių prospekto 306-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkas Henrikas Barauskas neslėpė, kad name viruso protrūkis priminė sprogusį burbulą, kurio purslai pasklido nevaldomai.
„Po to, kai mirė žmonės, kelis kartus kvietėme specialistus, kurie dezinfekavo laiptines ir kitas patalpas“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.
Dabar, jo žiniomis, dalis kaimynų yra paskiepyti, jis taip pat tai padarė.
„Ne paslaptis, kad dalis žmonių vakcinuotis dar nenori. Daugiausia tai senyvo amžiaus žmonės, kurie iš namų išeina retai ir sako, kad taip gyvenant mažesnė rizika susirgti“, – kalbėjo H.Barauskas.
Dezinfekuoti laiptines pageidavo mažuma
Bernardas Lesevičius
Eigulių gyvenamojo rajono
daugiabučių bendrijos pirmininkas
„Vadovauju bendrijai, kuriai priklauso 21 daugiabutis. Tuo metu, kad buvo pandemijos pikas, žmonės koronavirusu sirgo beveik kiekviename daugiabutyje, bet mirčių, kiek man žinoma, išvengta.
Nors sergančiųjų buvo daug, pageidaujančiųjų dezinfekuoti laiptines buvo labai mažai. Patys tokios paslaugos paprašė tik dviejų namų gyventojai.
Skambinau į karštąją koronaviruso liniją, ten man pasakė, kad dezinfekuoti laiptines yra tik rekomenduojama, todėl priverstinai imtis dezinfekcijos be gyventojų sutikimo ir pageidavimo nebuvo kaip. Kiekvienas namas tvarkėsi ir valėsi savarankiškai.
Dabar susirgimų skaičius vėl gąsdina, bet tai labiau liečia nepasiskiepijusius žmones. Aš pats persirgau koronavirusu, saviizoliacijoje buvau nuo Kalėdų iki Naujųjų metų. Balandį pasiskiepijau pirmą, gegužę – antrą kartą. Skiepysiuosi ir dar kartą.
Mano name yra 47 butai, juose gyvena apie 100 žmonių. Nepasiskiepijusių yra gal tik 5 asmenys, todėl specialios dezinfekcijos laiptinėje, manau, nebereikia.“
Ledo rūmuose vakcinuos iki gruodžio
Milda Labašauskaitė
Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja
„Planuojame, kad pagrindinis Kauno vakcinavimo centras, esantis Ledo rūmuose, veiks iki lapkričio pabaigos, tačiau reaguosime į skiepytis atvykstančių kauniečių ir miesto svečių srautus. Besiskiepijančių skaičiui gerokai sumažėjus didžiulis vakcinavimo centras užvers duris, tačiau jei vakcinuotis atkeliaujančių srautas išliks stabilus ar toliau tendencingai didės, svarstysime galimybę ir toliau vakcinuoti gyventojus šioje vietoje.
Šiuo metu Ledo rūmuose per dieną apsilanko apie 800–1200 žmonių. Vis daugiau gyventojų čia atvyksta norėdami revakcinuotis trečiuoju skiepu.
Nuo rugsėjo 30 d. gyventojai nuo COVID-19 skiepijami ne tik Ledo rūmuose, bet ir privačių medicinos įmonių „Antėja“ ir „Rezus“ laboratorijose bei „InMedica“ klinikose. Sveikatos įstaigų personalas čia turi „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) vakciną.
Kauno miesto poliklinikos mobiliosios komandos ir toliau lankosi globos namuose, vyksta vakcinuoti asmenų, kurie dėl sveikatos būklės negali savarankiškai judėti. Vien šią savaitę tokiu būdu skiepų sulaukė per 200 asmenų, dauguma revakcinuojasi trečiuoju skiepu.
Skiepobusų sezoną uždarėme rugsėjo 25 d. atvėsus orams. Nepaisant to, skaičiai yra įspūdingi – nuo birželio 29 iki rugsėjo 25 dienos juose pirmam ir antram skiepui nuo COVID-19 sunaudota beveik 19,5 tūkst. vakcinų dozių. Taip pat aplankyta per pusšimtį Kauno įmonių.
Vakcinų prieinamumas ir gyventojų saugumas išlieka prioritetas, todėl į vakcinavimo procesą įsitraukia vis daugiau privačių medicinos įstaigų ir jų padalinių, kurie išsidėstę skirtinguose Kauno gyvenamuosiuose rajonuose. Be dabar veikiančių 8 vakcinavimo punktų, artimiausiu metu į sąrašus planuojama įtraukti dar bent 18 įstaigų.
Jos dirbs skirtingomis dienomis ir skirtingu grafiku, taip pat skirsis priėmimo tvarka, todėl naujausia informacija teikiama ir nuolat atnaujinama puslapyje svarbu.kaunas.lt.“