Praėjusią parą nustatyti 1707 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 2718 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 19 tūkst. 217 žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomas 1662 COVID-19 sergantis pacientas – maždaug trisdešimčia mažiau nei prieš parą, 147 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 16,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 1096,6 atvejo – jis mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios ir siekia 10,3 procento.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 150 žmonių – panašiai tiek, kiek ir prieš parą.
85 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1386 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, karantinas galėtų būti įvestas COVID-19 pacientų skaičiui reanimacijose pasiekus apie 240.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė 6 vyresni nei 80-ies metų žmonės, taip pat šeši 70–79 metų amžiaus asmenys, po du mirusiuosius priklausė 90–99 ir 50-59 metų amžiaus grupėms, vienas buvo vyresnis nei 60-ies.
Pilnai paskiepyti buvo du mirusieji, jie priklausė 90–99 ir 70–79 metų grupėms.
Iš 6,4 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 424. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 12,3 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1,85 mln. žmonių, tik pilnai vakcinuota – 1,57 mln., dar 186 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 14,4 tūkst. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 66,1 proc. gyventojų. Ši dalis per parą ūgtelėjo 0,1 proc. punkto.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – beveik trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyti 69,2 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,57 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota beveik 3,55 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,02 mln. dozių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 452 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga apie 23,5 tūkst. – beveik puse tūkstančio mažiau, nei prieš parą.
Sergamumas mažėja
Dar lapkričio 11-ąją savaitinis naujų koronaviruso infekcijos atvejų pokytis Kaune 16 procentų viršijo nustatytąjį per ankstesnę savaitę, o šį ketvirtadienį, naujausiais Statistikos departamento duomenimis, situacija pakitusi į gerą, ir tas savaitinis pokytis – jau su minuso ženklu (-34,5 proc.).
Antrajame pagal didumą šalies mieste nuo COVID-19 pasveiko 49 296, serga 3125 kauniečiai. Ir nors 7 paskutinių parų duomenys rodo, kad liga kasdien nustatoma vidutiniškai 273 gyventojams, praėjusi para buvo viltingesnė, – naujų atvejų Kaune patvirtinta 183.
Kad ir kaip aktyviai agituotų skiepų priešininkai vengti vakcinacijos nuo COVID-19, mieste jau pasiektas 75,1 proc. galimos imunizacijos lygis, – tokia dalis gyventojų arba pasiskiepiję, arba persirgę viruso sukeliama liga. Žinoma, liūdesį kelia tai, kad 1187 infekuoti kauniečiai mirė (iš jų 683 – tiesiogiai nuo kovido ligos).
Kad ir mažėja santykinis per 14 parų nustatytas sergamumo rodiklis Kaune (ELTA primena, kad prieš savaitę jis buvo 1853,5 naujo COVID-19 atv. 100 tūkst, gyventojų, o dabar – 1666,7 atv.), tačiau jis gerokai viršija šalies vidurkį (1152,9 atv.).
Nemokamas antikūnų testas
Vyriausybei nusprendus įvesti galimybių paso galiojimo laiką ir pasiskiepijusiems žmonėms, atsiras galimybė mažiausiai vieną kartą nemokamai atlikti antikūnų testą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Mes iki to laiko dar parengsime ir atitinkamą serologinio antikūnų tyrimų kompensavimo mechanizmą valstybės lėšomis. Bent jau vieną tokį tyrimą dengsime valstybės lėšomis“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministras.
Šia kompensacija bus galima pasinaudoti nuo gruodžio 1 dienos.
Pasak A. Dulkio, taip žmogus galės įvertinti savo imunizacijos lygį ir apsispręsti dėl revakcinacijos.
Gavus teigiamą testą, be kita ko, atsiranda galimybė dviem mėnesiams išsiimti galimybių pasą.
Tai aktualu tiems žmonėms, kuriems galimybių pasas gruodžio 28 dieną bus nustojęs galioti – tądien įvedamas 7 mėnesių galimybių paso galiojimo terminas ne tik persirgusiems, bet ir pilnai paskiepytiems žmonėms.
Gavus sustiprinančiąją dozę, galimybių paso veikimo terminas nenumatytas.
Diskusija dėl galimybių paso vaikams
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Aurelijus Veryga mano, kad Vyriausybės sprendimas taikyti galimybių paso reikalavimą vaikams nuo 12 metų nereikalinga priemonė, kadangi ji nepaskatina svarbiausių amžiaus grupių vakcinacijos, o vaikams, jo nuomone, tai gali sukelti papildomų psichologinių problemų.
„Mūsų frakcijos pozicija yra pakankamai kategoriška. Mes manome, kad galimybių pasas nuo 12 metų yra ir netinkama, ir netaikli, nereikalinga priemonė“, – ketvirtadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė A. Veryga.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras pabrėžia, kad ši priemonė nėra taikli, kadangi vakcinacija skatinama ne tose amžiaus grupėse, į kurias reikėtų orientuotis pirmiausiai. Taip pat vaikai, pasak LVŽS frakcijos nario vertinimu, karantino ir nuotolinio mokymo metu ir taip patyrė psichologinių sunkumų, kuriuos galimybių pasas esą gali dar labiau paskatinti.
„Riboti galimybes vaikams, kuriuos labai sudėtinga bendrai iškviesti po karantino, „iškrapštyti“ iš namų, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Tiek daug kartų buvo kalbėta, kad vaikai jau turi įvairiausių psichologinių problemų, turi kitų bėdų“, – įsitikinęs jis.
