Šiemet jau aptiktas gripo tipas H3N2 pranašauja, kad šis peršalimo ligų sezonas gali būti nelengvas.
Pasak S.Čaplinsko šis gripo tipas gali sukelti kiek sunkesnę klinikinę eigą, mažiau žmonių gali turėti imunitetą prieš šį virusą.
„Ypač svarbu tai, kad praėjusį sezoną žmonės mažiau buvo susidūrę su gripu. Dėl koronaviruso labiau saugojosi užsikrėtimo, laikėsi nespecifinių apsaugos priemonių. Natūralu, kad nesiskiepijusių žmonių imunitetas bus labiau išblėsęs „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Nepasiskiepyti – neatsakinga
Jis priminė, kad sudarytos galimybės vienu apsilankymu gauti kelis skirtingus skiepus nuo COVID-19, pneumokokinės infekcijos, gripo.
„Jeigu šitos trys infekcijos eina kartu, nesvarbu, koks jų derinys ir kuri po kurios – tai labai pavojinga mūsų sveikatai. Esant tokiai COVID-19 situacijai, būti nepasiskiepijus dar ir nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos – neatsakinga“, – vakcinuotis ragino S.Čaplinskas.
Profesorius pasakojo keliavęs po įvairias įmones ir pastebėjęs, kad daug žmonių nė nežino apie pneumokokinę infekciją ir nėra girdėję, kad gripo sezono metu ji itin pavojinga.
Pasak S.Čaplinsko, šaltuoju metu laiku į ligoninę patekusiems senjorams išsivysto plaučių uždegimas, kuris dažniausiai ir yra gripo arba pneumokokinės infekcijos pasekmė.
„Dauguma žino, kad rizikos grupės žmonėms skiepai nuo gripo yra nemokami, jie raginami pasiskiepyti. Bet lygiai taip pat nemokamą skiepą galima gauti ir nuo pneumokokinės infekcijos“, – pabrėžė profesorius.
Jo teigimu, dabar būtų „pats laikas“ pasiskiepyti nuo gripo tiems, kurie to dar nepadarė. S.Čaplinskas pridūrė, kad nuo infekcinių ligų apsisaugoti padeda ir kitos priemonės.
„Sunku suvokti, kaip žmonės dar dvejoja dėl kaukių būtinumo. Puikiai visi suprantame, kad jei važiuosi motociklu be šalmo ir pateksti į avariją, tai mirties ir sunkaus susižalojimo tikimybė didesnė nei tuomet, kai esi su pilna apranga.
Tas pats ir kalbant apie gripą, pneumokoką, koronavirusą. Jeigu mes būsime su kauke, saugosimės, tai tikimybė užsikrėsti bus mažesnė“, – paaiškino profesorius.
Gripas – pavojingesnis, nei atrodo
Jis pasakojo, kad iki koronaviruso gripu kiekvienais metais užsikrėsdavo apie 5-10 proc. suaugusiųjų ir apie 20 proc. vaikų. Pasak S.Čaplinsko, iki COVID-19 pandemijos pradžios būtent gripas būdavo daugiausiai nuostolių šaliai ekonomiškai atnešdavusi užkrečiama liga.
„Sirgdavo labai daug žmonių, turėdavo nedarbingumą. Jeigu serga vaikučiai, tėveliai negali eiti į darbą. Jeigu neklystu, visiems mums tai kainuodavo apie 22 milijonus eurų. Už tokią sumą Valstybinė ligonių kasa dengdavo gripo gydymo stacionarines išlaidas“, – sakė S.Čaplinskas.
Profesorius paaiškino, kad gripo vakcinos gamybos procesas trunka pusę metų, o cirkuliuojantis gripo virusas per šį laiką gali pasikeisti. Tai turėtų įtakos ir vakcinos efektyvumui.
„Gali būti, kad jei gripas pakito labai smarkiai, palyginus su prognoze, vakcinos efektyvumas gali būti mažas, jei visai nepataikys. Tas mažas – 10 proc. Bet jei prognozuotas gripas sutampa su tuo, kuris cirkuliuoja tą sezoną, tai paprastai vakcinos efektyvumas apie 60 proc.“, – paaiškino S.Čaplinskas.
Tuo metu COVID-19 nuo ligos apsaugo 80-90 proc. patikimumu. Apsauga nuo delta atmainos 40-60 proc. Todėl, pasak profesoriaus, skiepų nuo COVID-19 veiksmingumą derėtų vertinti itin pozityviai.
S.Čaplinskas sutiko, kad absoliuti dauguma lietuvių yra sirgę gripu, tačiau tai nereiškia, kad ši infekcija – niekis.
„Dalis žmonių gali susirgti sunkiai. Gripas apsunkina kitas turimas ligas. Pasunkėja širdies ir kraujagyslių, plaučių ligos, diabetas, jeigu žmogus jas turi.
Be to, gripas atveria vartus kitoms infekcijoms – tai pačiai pneumokokinei infekcijai, plaučių uždegimui. Dabar vien pasižiūrėjus į sergamumo statistiką, nežinant, koks tai yra metų laikas, galima būtų aiškiai pasakyti, kad atėjo šaltasis metų sezonas, atėjo gripas“, – sakė profesorius.
Jis pridūrė, kad būtent todėl šaltuoju metu laiku išauga mirštamumas – gripas paūmina kitas ligas.
Kam skiepas priklauso nemokamai
Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Rizikos grupėms priklausantys gyventojai dėl skiepo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tuo metu nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepyti vaikai ir suaugusieji, sergantys tam tikromis ligomis.
Vaikai nuo 2 iki 18 metų amžiaus, priklausantys rizikos grupei:
– sergantys bronchų astma (J45-J46), cistine fibroze (E84), bronchektazine liga (J47);
– sergantys cerebriniu paralyžiumi (G80), mioneuraliniu jungčių ir raumenų ligomis (G70-G73);
– turintys įgimtas širdies ydas (Q20-Q25);
– sergantys cukriniu diabetu (E10-E14);
– sergantys navikais (C00-D48);
– sergantys lėtinėmis inkstų ligomis (N04, N18);
– vaikai, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);
– sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (K71.3-K71.7, K73-K74, Q44.2);
– esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą(D80-D84), sergantys reumatinėmis ligomis (M05-M08, M30-M36, M79.0), po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos (Z94),esant įgimtai, ar įgytai asplenijai (D73.0, Q89.01);
– vaikai su kochleariniais implantais (Z96.2);
– sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20-B24, Z21).
Suaugusieji, priklausantys rizikos grupei:
– sergantys lėtine inkstų liga, kai glomerulų filtracijos greitis <30 ml/min/1,73m2(N18.4-N18.5);
– sergantys nefroziniu sindromu (N04);
– asmenys, kuriems atliekama dializėar peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);
– sergantys navikais (C00-C96, D46-D47);
– asmenys po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos (Z94.8);
– asmenys po parenchiminių organų transplantacijos (Z94);
– sergantys reumatinėmis ligomis (M02-M08, M13, M30-M36, M45, M46);
– sergantys kepenų fibroze ir ciroze (K74);
– asmenys, kuriems nustatytas hiposplenizmas ir įgimta asplenija (D73.0, Q89.01);
– asmenys, kuriems nustatytas cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas (G96.0);
– asmenys su kochleariniais implantais (Z96.2);
– sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20-B24, Z21);
– asmenys, kuriems nustatyta jatrogeninė imunosupresija (D89.8);
– asmenys, kuriems nustatytas imunodeficitas su vyraujančiais antikūnų pakitimais (D80), kombinuoti imunodeficitai (D81), imunodeficitai kartu su kitais pagrindiniais
– sutrikimais (D82), įprastas kintamasis imunodeficitas (D83)arba kiti imunodeficitai (D84);
– pirmo tipo cukriniu diabetu (E10);
– kitu patikslintu cukriniu diabetu (E13);
– antro tipo cukriniu diabetu (E11), jeigu jiems planuojama chirurginė operacija;
– antro tipo cukriniu diabetu (E11), jeigu jie yra vyresni nei 65 metų ir jiems papildomai nustatyta antro tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis (E11.71), antro tipo cukrinis diabetas su inkstų komplikacija (E11.2), antro tipo cukrinis diabetas su kraujotakos komplikacija (E11.5), kardiomiopatija (I42), kardiomiopatija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (I43), bent viena iš širdies išeminių ligų (I20-I25),
– širdies nepakankamumas (I50) arba bent viena iš atitinkamų lėtinių apatinių kvėpavimo takų ligų (J40-J43,J45-J47);
– sergantys kita lėtine obstrukcine plaučių liga(J44);
– sergantys širdies nepakankamumu (I50).
