„Tiksliai žinoma, kad ši atmaina turi be galo didelę kombinaciją mutacinių variacijų. Ypač svarbu, kad jos pagrindinis ginklas – spyglys, kuriuo šis virusas prasiskverbia į žmogaus ląsteles, turi per 30 variacijų.
Iš viso yra virš 50 mutacijos variantų, vadinasi, tai akivaizdžiai sukelia didelę užduotį virusologams ir tiems, kurie gamins vakcinas, kaip sukurti naujas platformas, kad būtų galima paruošti ar pasiruošti naujų vakcinų gamybai.
Antra – žinoma, kad jis tuo atveju bus ir labiau prasiskverbiantis ir greičiau užkrečiantis. Ir trečia – kol kas iš tų negausių klinikinių duomenų matoma, kad jo klinikinė eiga gali būti be simptomų, gali būti vidutinių požymių. Simptomai gali skirtis nuo Delta varianto“, – sakė V.P.Andriukaitis.
V.P.Andriukaitis pažymi, kad naujoji koronaviruso atmaina gali būti pavojinga ir pilnai pasiskiepijusiems asmenims.
„Kol kas tikra yra tai, kad esamos vakcinos taip pat apsaugo nuo šios viruso atmainos, tačiau apsaugos lygis gali būti mažesnis. Kita vertus, akivaizdu, kad ir pilnai vakcinuoti žmonės gali būti šio viruso pažeisti, nes šis virusas gali ir „apeiti“ imuninį barjerą, kuris susidaręs prieš kitas atmainas. Žmonės turi būti labai budrūs, be vakcinacijos dar naudoti visas asmens apsaugos priemones“, – įspėjo jis.
Paklaustas, kokia tikimybė, kad naujoji atmaina aplenks Lietuvą, V.P.Andriukaitis optimistiškas nebuvo.
„Nei viena šalis nebus apsaugota – ir Lietuva taip pat. Neįmanoma taip pasakyti“, – įsitikinęs jis.
V.P.Andriukaitis teigė, kad pagrindinės priemonės, kurias šuo metu turėtų taikyti atskiros šalys, yra didelė apsauga keliaujantiems, saviizoliacijos būtinybė, taip pat labai griežta oro uostų, lėktuvų sanitarinė epidemiologinė kontrolė.
Paklaustas, ar Pasaulio sveikatos organizacijai kelia papildomą susirūpinimą tai, jog šis protrūkis fiksuojamas Afrikoje, kur galimai ne visi duomenys yra tikslūs, o krizė gali būti kur kas didesnio masto, negu dabar skelbiama, V.P.Andriukaitis neslėpė, kad yra įvairių nuomonių.
„Šiuo atveju niekas negali pasakyti. Yra nuomonių, kad tai yra tik aisbergo viršūnė, dėl to turime visi apie tai galvoti. Yra nuomonių, kad galbūt tai bus lokaliai tik tam tikrose kontinento dalyse, kur labai mažas pasiskiepijusių skaičius ir labai prastos sanitarinės, epidemiologinės sąlygos. Yra tokių nuomonių“, – kalbėjo V.P.Andriukaitis.
Jis pažymi, kad Afrikos kontinente pasiskiepijo tik 5 proc. gyventojų.